Didašė (Dvylikos apaštalų mokymas) (gr. Διδαχή, Didachē) yra vienas seniausių krikščionybės raštų, kurio pilnas pavadinimas skamba taip: „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώδεκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν). Pats terminas kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio didaskein, reiškiančio „mokyti“, tad lietuviškai šį žodį galime suprasti kaip „mokymą“, „instrukciją“ arba „pamokymą“. Ankstyvojoje Bažnyčioje šis terminas buvo vartojamas apibrėžti esminį tikėjimo tiesų dėstymą, skirtą naujai atsivertusiems žmonėms, kurie ruošėsi tapti bendruomenės nariais. Šis dokumentas tarnavo kaip praktinis vadovėlis, nubrėžiantis aiškias ribas tarp krikščioniško gyvenimo būdo ir juos supančio pagoniško pasaulio papročių.
Istoriškai šis tekstas yra neįkainojamas, nes jis datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia, o tai reiškia, kad kai kurios jo dalys gali būti senesnės už vėlyvąsias Naujojo Testamento knygas. Mokslininkai Didašę laiko tiltu tarp apaštalų laikų ir besiformuojančios ankstyvosios Bažnyčios hierarchijos. Nors šimtmečius kūrinys buvo laikomas prarastu ir žinomas tik iš kitų autorių citatų, 1873 m. metropolitas Filotėjas Brienijas jį rado Jeruzalės Šventojo Kapo vienuolyno bibliotekoje, Konstantinopolyje. Šis atradimas leido pamatyti, kaip pirmieji krikščionys realiai organizavo savo liturgiją, kaip krikštijo, pasninkavo ir kokias maldas kalbėjo praėjus vos keliems dešimtmečiams po Kristaus mirties.
Pati teksto struktūra yra labai logiška ir praktiška, susidedanti iš šešiolikos skyrių. Jame nėra sudėtingų filosofinių svarstymų ar gilių dogminių ginčų, kurie atsirado vėlesniais šimtmečiais. Vietoj to, autorius pateikia tiesioginius nurodymus apie moralę, sakramentų atlikimą ir bendruomenės tvarką. Tai leidžia skaitytojui pajusti autentišką pirminių krikščionių bendruomenių dvasią, kuri dar buvo kupina eschatologinio laukimo – įsitikinimo, kad Viešpaties sugrįžimas yra čia pat, todėl kiekvienas bendruomenės narys privalo gyventi skaidriai ir atsakingai.
Dviejų kelių doktrina ir etinis mokymas
Pirmoji Didašės dalis yra skirta moraliniam parengimui, kuris vadinamas „Dviejų kelių“ mokymu. Autorius teigia, kad egzistuoja tik du pasirinkimai: Gyvenimo kelias ir Mirties kelias. Gyvenimo kelias aprašomas per meilę Dievui ir artimui, akcentuojant nuolankumą, kantrybę ir dosnumą. Šiame skyriuje cituojami Kalno pamokslo elementai, raginantys atleisti priešams ir nesiekti keršto. Įdomu tai, kad būtent čia randame vieną seniausių istorinių liudijimų apie krikščionišką požiūrį į gyvybės apsaugą, kur griežtai draudžiama žudyti užsimezgusią gyvybę ar palikti naujagimius mirti.
Mirties kelias apibūdinamas kaip sąrašas nuodėmių, kurios griauna sielą ir bendruomenę: puikybė, stabmeldystė, magija, godumas ir veidmainystė. Šis mokymas buvo skirtas katechumenams – žmonėms, kurie dar tik ruošėsi krikštui. Prieš priimdami sakramentą, jie turėjo ne tik išmokti tiesas, bet ir radikaliai pakeisti savo elgesį, atsisakydami pagoniškos visuomenės ydų. Tai rodo, kad ankstyvoji krikščionybė buvo suprantama ne kaip teorinių žinių rinkinys, o kaip praktinis, kasdienis sekimas Kristaus pavyzdžiu.
Liturginiai nurodymai ir sakramentų tvarka
Antroji Didašės dalis pateikia pačias ankstyviausias instrukcijas dėl krikšto, pasninko ir Eucharistijos. Kalbant apie krikštą, nurodoma naudoti formulę „Vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Tekstas nurodo krikštyti „gyvame“ (tekančiame) vandenyje, tačiau pasižymi dideliu praktiškumu: jei tokio vandens nėra, tinka ir stovintis, o jei trūksta abiejų – užtenka tris kartus užpilti vandenį ant galvos. Ši detalė parodo, kad ankstyvoji Bažnyčia vertino ne tiek išorinę formą, kiek dvasinę prasmę ir krikštijamo asmens tikėjimą.
Eucharistijos maldos, užfiksuotos Didašėje, yra unikalios ir skiriasi nuo vėliau susiformavusių liturginių formų. Čia dėkojama už „šventąjį Dovydo vynmedį“ ir „pažinimą, tikėjimą bei nemirtingumą“, apreikštą per Jėzų. Duona šiame tekste lyginama su grūdais, kurie buvo išbarstyti po kalvas, bet surinkti tapo vienu kepalu – tai simbolizavo Bažnyčios vienybę, kurią Dievas turėtų surinkti iš visų žemės kraštų. Eucharistijoje leidžiama dalyvauti tik krikštytiems nariams, pabrėžiant, kad šis sakramentas yra šventa bendrystė, reikalaujanti asmeninio susitaikymo su kitais bendruomenės nariais.
- Kūrinys nurodo tikintiesiems „Tėve mūsų“ maldą kalbėti tris kartus per dieną, o tai rodo nustatytą maldos discipliną.
- Pasninkas nurodomas trečiadieniais ir penktadieniais, sąmoningai siekiant skirtis nuo to meto judėjų tradicijos.
Bažnyčios tvarka ir pabaigos laukimas
Paskutinėje dokumento dalyje aptariama bendruomenės struktūra ir santykis su keliaujančiais mokytojais bei pranašais. Tuo metu Bažnyčia dar neturėjo griežtos hierarchijos, todėl Didašė moko, kaip atskirti tikrus pranašus nuo apgavikų. Pagrindinis testas yra ne pranašystės turinys, o asmens gyvenimo būdas: jei pranašas moko viena, o daro kita arba prašo pinigų savo naudai, jis laikomas „prekiautoju Kristumi“. Tikras pranašas ar mokytojas turi teisę gauti išlaikymą tik jei jis pats dirba ir tarnauja bendruomenei.
Taip pat nurodoma bendruomenėms išsirinkti vertus vyrus – vyskupus ir diakonus, kurie būtų romūs, ne godūs ir patikimi. Tai liudija perėjimą prie stabilesnės bendruomenės valdymo formos. Knyga baigiasi apokaliptiniu skyriumi, raginančiu visus būti pasirengusiems, nes „paskutinėmis dienomis padaugės netikrų pranašų ir meilė pavirs neapykanta“. Šis budrumo motyvas persmelkia visą Didašę, paverčiant ją ne tik taisyklių rinkiniu, bet ir gyvu liudijimu apie bendruomenę, kuri visa širdimi laukia savo Viešpaties sugrįžimo.
Didaše / Didachē
Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų
1 skyrius. Du keliai ir pirmasis įsakymas
Yra du keliai: vienas – gyvenimo, kitas – mirties, ir tarp šių dviejų kelių yra didelis skirtumas.
Gyvenimo kelias tad yra šis: pirmiausia mylėk Dievą, kuris tave sukūrė; antra – mylėk savo artimą kaip save patį, ir nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad būtų daroma tau.
Šių žodžių mokymas yra toks: laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo priešus, ir pasninkaukite už tuos, kurie jus persekioja. Juk koks atlygis mylėti tuos, kurie myli jus? Argi to paties nedaro ir pagonys? Bet jūs mylėkite tuos, kurie jūsų nekenčia, ir neturėsite priešo. Susilaikykite nuo kūniškų ir pasaulietiškų geidulių. Jei kas trenkia tau per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą, ir būsi tobulas. Jei kas verčia tave eiti vieną mylią, eik su juo dvi. Jei kas atima tavo apsiaustą, atiduok jam ir marškinius. Jei kas atima tai, kas tavo, nereikalauk grąžinti, nes tu ir negali.
Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk grąžinti, nes Tėvas nori, kad visiems būtų duodama iš Jo dovanų. Laimingas tas, kuris duoda pagal įsakymą, nes jis nekaltas. Vargas tam, kuris ima; jei kas ima turėdamas poreikį, jis nekaltas, bet tas, kuris ima neturėdamas poreikio, atsakys, kodėl ir kam ėmė. Patekęs į nelaisvę, jis bus ištardytas dėl to, ką padarė, ir neišeis iš ten, kol neatiduos paskutinio skatiko. Taip pat apie tai pasakyta: „Tegul tavo išmalda išprakaituoja tavo rankose, kol žinosi, kam turi duoti.“
2 skyrius. Antrasis įsakymas: draudžiamos sunkios nuodėmės
Antrasis Mokymo įsakymas:
Nežudyk, nesvetimauk, netvirkink berniukų (nepraktikuok pederastijos), nepaleistuvauk, nevok, neužsiimk magija, neraganiauk, nežudyk vaiko įsčiose ir nenužudyk jau gimusio. Negeisk to, kas priklauso tavo artimui, neprisiek, neliudyk melagingai, nekalbėk piktų kalbų, nelaikyk pykčio.
Nebūk dvilypis nei mintyse, nei kalboje, nes dvilypė kalba yra mirties spąstai. Tavo kalba tebūnie ne melaginga ir ne tuščia, bet patvirtinta darbais. Nebūk godus, nei grobuoniškas, nei veidmainis, nei piktavalis, nei išdidus. Nerezg piktų kėslų prieš savo artimą. Nenekęsk jokio žmogaus, bet vienus pabark, už kitus melskis, o kitus mylėk labiau už savo paties gyvybę.
3 skyrius. Kitos draudžiamos nuodėmės
Mano vaike, bėk nuo visko, kas pikta, ir nuo visko, kas į tai panašu. Nebūk piktas, nes pyktis veda į žmogžudystę. Nebūk pavydus, nei koringas, nei karštakošis, nes iš viso to kyla žmogžudystės.
Mano vaike, nebūk geidulingas, nes geismas veda į ištvirkavimą. Nebūk nešvankus kalbėtojas, nei išdidaus žvilgsnio, nes iš viso to kyla svetimavimai.
Mano vaike, nebūk burtininkas, nes tai veda į stabmeldystę. Nebūk kerėtojas, nei astrologas, nei apvalytojas, ir nenorėk net žiūrėti į šiuos dalykus, nes iš viso to kyla stabmeldystė.
Mano vaike, nebūk melagis, nes melas veda į vagystę. Nebūk godus pinigų, nei tuščiagarbis, nes iš viso to kyla vagystės.
Mano vaike, nebūk murmėtojas, nes tai veda į piktžodžiavimą. Nebūk savavalis, nei piktamintis, nes iš viso to kyla piktžodžiavimai.
Verčiau būk romus, nes romieji paveldės žemę. Būk kantrus, gailestingas, be klastos, taikus, geras ir visada drebėdamas gerbk žodžius, kuriuos girdėjai. Neaukštink savęs ir neduok savo sielai įžūlumo. Tavo siela tenesibičiuliauja su išdidžiaisiais, bet tebendrauja su teisiaisiais ir nuolankiaisiais. Priimk viską, kas tau nutinka, kaip gėrį, žinodamas, kad be Dievo niekas neįvyksta.
4 skyrius. Įvairūs nurodymai
Mano vaike, dieną ir naktį atmink tą, kuris tau skelbia Dievo žodį, ir gerbk jį kaip Viešpatį. Nes ten, kur skelbiama viešpatystė, ten yra Viešpats. Kasdien ieškok šventųjų veidų, kad rastum atgaivą jų žodžiuose. Netrokšk susiskaldymo, bet taikyk tuos, kurie ginčijasi. Teisk teisingai ir neatsižvelk į asmenis, bardamas už nusižengimus.
Nebūk dvejojantis, ar tai įvyks, ar ne. Nebūk tas, kuris ištiesia rankas imti, bet atitraukia jas, kai reikia duoti. Jei turi ką nors savo rankose, duok tai kaip išpirką už savo nuodėmes. Nedvejok duoti ir duodamas nemurmėk, nes tu pažinsi, kas yra gerasis atlygio davėjas. Nenusisuk nuo stokojančio, bet dalinkis viskuo su savo broliu ir nesakyk, kad tai tavo nuosavybė. Nes jei esate bendrininkai nemirtinguose dalykuose, kiek labiau mirtinguose?
Neatitrauk rankos nuo savo sūnaus ar dukters, bet nuo jaunystės mokyk juos Dievo baimės. Įpykęs neduok įsakymų savo vergui ar tarnaitei, kurie viliasi tuo pačiu Dievu, kad jie nepaliautų bijoti Dievo, kuris yra virš abiejų; nes Jis ateina šaukti ne pagal išorinę išvaizdą, bet tų, kuriuos Dvasia paruošė. O jūs, vergai, būkite klusnūs savo šeimininkams kaip Dievo atvaizdui, su kuklumu ir baime.
Nekęsk visokios veidmainystės ir visko, kas nepatinka Viešpačiui. Jokiu būdu neapleisk Viešpaties įsakymų, bet saugok tai, ką gavai, nieko nepridėdamas ir nieko neatimdamas. Bažnyčioje išpažink savo nusižengimus ir neik melstis su pikta sąžine. Tai yra gyvenimo kelias.
5 skyrius. Mirties kelias
O mirties kelias yra šis: pirmiausia jis piktas ir prakeiktas – žmogžudystės, svetimavimai, geiduliai, ištvirkavimai, vagystės, stabmeldystės, magija, raganavimai, prievartavimai, melagingi liudijimai, veidmainystė, dviveidiškumas, klasta, išdidumas, piktumas, savivalė, godumas, nešvanki kalba, pavydas, įžūlumas, puikybė, pagyrūniškumas.
Tai persekiotojai tų, kurie geri, tiesos nekentėjai, melo mylėtojai, nežinantys atlygio už teisumą, neprisirišę prie gėrio nei prie teisingo teismo, budintys ne dėl gėrio, bet dėl blogio. Nuo jų toli romumas ir kantrybė. Jie myli tuštybę, siekia keršto, negaili vargšo, nepadeda prislėgtajam, nepažįsta To, kuris juos sukūrė. Jie – vaikų žudikai, Dievo kūrinijos naikintojai, nusisukantys nuo stokojančio, spaudžiantys vargšą, turtuolių gynėjai, neteisėti vargšų teisėjai, visiški nusidėjėliai.
Saugokitės, vaikai, visų šitų dalykų.
6 skyrius. Prieš netikrus mokytojus ir stabams paaukotą maistą
Žiūrėk, kad niekas tavęs nepaklaidintų nuo šio Mokymo kelio, nes toks žmogus moko tave be Dievo. Nes jei gali nešti visą Viešpaties jungą, būsi tobulas, o jei negali – daryk tai, ką gali.
Dėl maisto – laikykis to, ką gali, bet ypač saugokis to, kas paaukota stabams, nes tai yra mirusių dievų garbinimas.
7 skyrius. Apie Krikštą
Dėl krikšto, krikštykite taip: pirmiausia pasakę visus šiuos dalykus, krikštykite Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu gyvame (tekančiame) vandenyje. Bet jei neturi gyvo vandens, krikštyk kitame vandenyje; jei negali šaltame, daryk tai šiltame. O jei neturi nei vieno, nei kito, užpilk vandens tris kartus ant galvos Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.
Prieš krikštą tegul pasninkauja krikštytojas ir krikštijamasis bei kiti, jei gali; bet krikštijamajam liepk pasninkauti vieną ar dvi dienas prieš tai.
8 skyrius. Pasninkas ir malda (Viešpaties malda)
Tegul jūsų pasninkai nebūna kartu su veidmainiais, nes jie pasninkauja antrą ir penktą savaitės dieną (pirmadienį ir ketvirtadienį). Jūs verčiau pasninkaukite ketvirtą dieną ir Pasirengimo dieną (trečiadienį ir penktadienį). Ir nesimelskite kaip veidmainiai, bet kaip Viešpats liepė savo Evangelijoje, melskitės taip:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto. Nes Tavo yra galybė ir garbė per amžius.
Melskitės taip tris kartus per dieną.
9 skyrius. Eucharistija
Dėl Eucharistijos (Padėkos), dėkokite taip. Pirmiausia dėl taurės:
Dėkojame Tau, mūsų Tėve, už šventąjį Tavo tarno Dovydo vynmedį, kurį mums apreiškei per Jėzų, savo Tarną; Tau šlovė per amžius.
Ir dėl laužomos duonos:
Dėkojame Tau, mūsų Tėve, už gyvybę ir pažinimą, kurį mums apreiškei per Jėzų, savo Tarną; Tau šlovė per amžius. Kaip ši laužoma duona buvo išbarstyta kalnuose ir surinkta tapo viena, taip tebūnie surinkta Tavo Bažnyčia nuo žemės pakraščių į Tavo karalystę; nes Tavo yra garbė ir galybė per Jėzų Kristų per amžius.
Bet niekas tenevalgo ir negeria iš jūsų Eucharistijos, tik tie, kurie pakrikštyti Viešpaties vardu; nes apie tai Viešpats yra pasakęs: „Neduokite to, kas šventa, šunims.“
10 skyrius. Malda po Komunijos
Kai pasisotinsite, dėkokite taip:
Dėkojame Tau, šventasis Tėve, už Tavo šventą vardą, kuriam leidai apsigyventi mūsų širdyse, ir už pažinimą, tikėjimą ir nemirtingumą, kurį mums apreiškei per Jėzų, savo Tarną; Tau šlovė per amžius. Tu, visagalis Valdove, sukūrei viską dėl savo vardo; davei žmonėms maistą ir gėrimą mėgautis, kad jie Tau dėkotų, o mums dovanojai dvasinį maistą, gėrimą ir amžinąjį gyvenimą per savo Tarną. Pirmiausia dėkojame Tau, kad esi galingas; Tau šlovė per amžius.
Atsimink, Viešpatie, savo Bažnyčią, gelbėk ją nuo viso pikto ir padaryk ją tobulą savo meilėje, ir surink ją nuo keturių vėjų, pašventintą savo karalystei, kurią jai paruošei; nes Tavo yra galybė ir garbė per amžius.
Teateinie malonė ir tepraeinie šis pasaulis. Osana Dovydo Dievui (Sūnui)! Jei kas yra šventas, teateina; jei kas nėra – teatsiverčia. Maranata. Amen.
Tačiau pranašams leiskite dėkoti tiek, kiek jie nori.
11 skyrius. Apie mokytojus, apaštalus ir pranašus
Taigi, kas ateina ir moko jus visų šių dalykų, kurie buvo paminėti anksčiau, priimkite jį. Bet jei pats mokytojas nukrypsta ir moko kito mokslo, griaunančio šį, neklausykite jo. Tačiau jei jis moko taip, kad didėtų teisumas ir Viešpaties pažinimas, priimkite jį kaip Viešpatį.
O dėl apaštalų ir pranašų elkitės pagal Evangelijos nurodymą. Kiekvienas apaštalas, kuris ateina pas jus, tebūna priimtas kaip Viešpats. Bet jis tenepasilieka ilgiau nei vieną dieną; jei reikia – ir dvi. Bet jei pasilieka tris, jis yra netikras pranašas. Išeidamas apaštalas tenepaima nieko, tik duonos, kol pasieks nakvynę. Jei jis prašo pinigų, jis yra netikras pranašas.
Ir kiekvieno pranašo, kuris kalba Dvasioje, netirkite ir neteiskite; nes kiekviena nuodėmė bus atleista, bet ši nuodėmė nebus atleista. Tačiau ne kiekvienas, kuris kalba Dvasioje, yra pranašas, bet tik tas, kuris laikosi Viešpaties kelių. Taigi iš jų elgesio bus pažintas netikras pranašas ir tikras pranašas. Ir kiekvienas pranašas, kuris Dvasioje užsisako vaišes, nevalgo jų, nebent jis būtų netikras pranašas. Ir kiekvienas pranašas, kuris moko tiesos, bet nedaro to, ką moko, yra netikras pranašas.
O kiekvienas išbandytas, tikras pranašas, veikiantis dėl Bažnyčios slėpinio pasaulyje, bet nemokantis kitų daryti to, ką pats daro, tenesulaukia jūsų teismo, nes jo teismas yra pas Dievą; taip elgėsi ir senieji pranašai. Bet kas pasakytų Dvasioje: „Duok man pinigų“ ar ko kito, neklausykite jo. Bet jei jis liepia duoti dėl kitų, kurie stokoja, niekas teneteisia jo.
12 skyrius. Krikščionių priėmimas
Priimkite kiekvieną, kuris ateina Viešpaties vardu, o paskui ištyrę pažinkite jį; nes jūs turėsite supratimą į dešinę ir į kairę (kas gera, o kas bloga). Jei atvykėlis yra keliautojas, padėkite jam kiek galite, bet jis tenepasilieka pas jus ilgiau nei dvi ar tris dienas, jei yra reikalas.
Bet jei jis nori pasilikti pas jus ir yra amatininkas, tedirba ir tevalgo. O jei jis neturi amato, savo nuožiūra pasirūpinkite, kad krikščionis negyventų pas jus dykaduoniaudamas. Bet jei jis nenori to daryti, jis yra prekiautojas Kristumi. Saugokitės tokių.
13 skyrius. Parama pranašams
Bet kiekvienas tikras pranašas, norintis gyventi pas jus, yra vertas savo maisto. Taip pat ir tikras mokytojas yra vertas, kaip darbininkas, savo maisto.
Todėl paimk kiekvieną pirmavaisį iš vynuogių spaudyklos ir kluono derliaus, iš jaučių ir avių, ir atiduok pranašams, nes jie yra jūsų vyriausieji kunigai. Bet jei neturite pranašo, atiduokite vargšams. Jei minkai tešlą, paimk pirmavaisį ir atiduok pagal įsakymą. Taip pat, kai atidarai vyno ar aliejaus ąsotį, paimk pirmavaisį ir atiduok pranašams; ir nuo pinigų, drabužių bei viso turto paimk pirmavaisį, kaip tau atrodo tinkama, ir atiduok pagal įsakymą.
14 skyrius. Krikščionių susirinkimas Viešpaties dieną
Kiekvieną Viešpaties dieną (sekmadienį) susirinkite, laužykite duoną ir dėkokite, prieš tai išpažinę savo nusižengimus, kad jūsų auka būtų tyra. Bet niekas, kas turi ginčą su savo artimu, tenesijungia prie jūsų, kol jie nesusitaikys, kad jūsų auka nebūtų suteršta. Nes tai yra tai, apie ką kalbėjo Viešpats: „Kiekvienoje vietoje ir laiku aukokite man tyrą auką; nes aš esu didis Karalius, sako Viešpats, ir mano vardas nuostabus tarp tautų.“
15 skyrius. Vyskupai ir diakonai; broliškas pataisymas
Tad paskirkite sau vyskupus ir diakonus, vertus Viešpaties – vyrus romius, negodžius pinigų, tiesakalbius ir išbandytus; nes jie taip pat atlieka jums pranašų ir mokytojų tarnystę. Todėl neniekinkite jų, nes jie yra jūsų gerbiamieji kartu su pranašais ir mokytojais.
Ir barkite vienas kitą ne su pykčiu, bet taikiai, kaip mokoma Evangelijoje. O su tuo, kuris nusideda kitam, tegul niekas nekalba ir tegul jis nieko negirdi iš jūsų, kol neatsivers. Tačiau savo maldas, išmaldą ir visus darbus darykite taip, kaip turite mūsų Viešpaties Evangelijoje.
16 skyrius. Budrumas; Viešpaties atėjimas
Budėkite dėl savo gyvybės. Teneužgęsta jūsų žibintai ir tenelicka nejuosti jūsų strėnos, bet būkite pasiruošę, nes nežinote valandos, kurią ateis mūsų Viešpats. Dažnai rinkitės drauge, ieškodami to, kas tinka jūsų sieloms, nes visas jūsų tikėjimo laikas nebus jums naudingas, jei nebūsite tobuli paskutiniu metu.
Nes paskutinėmis dienomis padaugės netikrų pranašų ir gadintojų, avys pavirs vilkais, o meilė pavirs neapykanta. Nes įsigalėjus neteisėtumui, jie nekęs vienas kito, persekios ir išdavinės, ir tada pasirodys pasaulio suvedžiotojas kaip Dievo Sūnus, ir darys ženklus bei stebuklus, ir žemė bus atiduota į jo rankas, ir jis darys piktadarystes, kokių dar nėra buvę nuo amžių pradžios.
Tada žmonija įžengs į išbandymo ugnį, ir daugelis suklups bei pražus; bet tie, kurie ištvers savo tikėjime, bus išgelbėti paties prakeiksmo akivaizdoje. Ir tada pasirodys tiesos ženklai: pirmiausia atsivėrimo ženklas danguje, tada trimito garso ženklas, ir trečia – mirusiųjų prisikėlimas. Tačiau ne visų, bet kaip pasakyta: „Ateis Viešpats ir visi šventieji su Juo.“ Tada pasaulis išvys Viešpatį, ateinantį dangaus debesyse.