Inocentas VIII (Innocentius VIII) (tikrasis vardas – Giovanni Battista Cybo; valdė 1484–1492 m.) į istoriją įėjo kaip popiežius, kurio valdymas pasižymėjo Bažnyčios autoriteto nuosmukiu, finansinėmis krizėmis ir ryškiu asmeniniu neveiklumu. Jo pontifikatas dažnai vertinamas kaip pereinamasis laikotarpis į dar tamsesnę Aleksandro VI (Bordžijos) erą.
Gimęs Genujoje (Genua), kilmingo graikų kilmės senatoriaus šeimoje, Cybo savo karjerą pradėjo Neapolio karaliaus dvare, o vėliau perėjo į dvasinį luomą. Jo išrinkimas popiežiumi 1484 metais buvo labiau politinių intrigų ir kardinolo Giuliano della Rovere (būsimo popiežiaus Julijaus II) įtakos rezultatas nei paties Cybo nuopelnas.
Istorinėje retrospektyvoje Inocentas VIII dažnai vadinamas vienu mažiausiai energingų ir mažiausiai iniciatyvių popiežių Bažnyčios istorijoje. Amžininkai ir vėlesni istorikai, pavyzdžiui, Stefano Infessura, rašė, kad popiežius pasižymėjo kraštutiniu lėtumu. Jis mėgo ilgai miegoti, nuolat vengė bet kokio sunkesnio administracinio darbo ir buvo apibūdinamas kaip „labai pasyvus“ valdovas.
Šis asmeninis pasyvumas lėmė, kad faktinę valdžią Vatikane perėmė kardinolai ir giminaičiai, o popiežius dažniausiai tik pasirašydavo dokumentus, nesigilindamas į jų turinį ar pasekmes.
Šeima ir nepotizmas
Inocentas VIII buvo pirmasis popiežius, kuris atvirai pripažino savo nesantuokinius vaikus, gimusius dar iki jam priimant dvasinius įžadus. Vietoj to, kad slėptų savo šeimą, jis aktyviai naudojo popiežiaus instituciją jų gerovei užtikrinti. Sūnaus Franceschetto vestuves jis iškėlė pačiuose Vatikano rūmuose, o septynmetį savo anūką paskyrė kardinolu – tai buvo vienas gėdingiausių nepotizmo pavyzdžių to meto Romoje.
Finansinė krizė ir prekyba pareigomis
Dėl popiežiaus išlaidumo ir nesugebėjimo tvarkyti iždo, Bažnyčia susidūrė su didžiuliu deficitu. Inocentas VIII rado radikalų, bet žalingą sprendimą: jis pradėjo masiškai kurti naujas biurokratines pareigas ir jas pardavinėti. Buvo įsteigta šimtai nereikalingų darbo vietų, už kurias asmenys mokėdavo dideles sumas, tikėdamiesi vėliau susigrąžinti pinigus iš mokesčių ar klastočių. Tai dar labiau sukorumpavo Vatikano administraciją.
Raganių medžioklė ir Inkvizicija
Nors politiškai buvo pasyvus, Inocentas VIII paliko žymų pėdsaką religinėje srityje išleisdamas bulę „Summis desiderantes affectibus“ (1484 m.). Šis dokumentas suteikė inkvizitoriams, ypač Heinrichui Krameriui, plačius įgaliojimus kovoti su raganavimu Vokietijoje. Tai tapo teisiniu pagrindu masinei raganių medžioklei Europoje ir vėliau išleistam garsiajam kūriniui „Raganių kūjis“ (Malleus Maleficarum).
Paskutinės dienos ir mirtis
Inocentas VIII mirė 1492 m. liepos 25 d. Jo mirtį lydėjo šiurpūs (nors istorikų ginčijami) pasakojimai apie bandymus perpilti jam jaunų berniukų kraują, siekiant išgelbėti mirštantį ir pasyvų popiežių. Jo kapo monumentas Šv. Petro bazilikoje, sukurtas Antonio del Pollaiuolo, išlieka vienu svarbiausių ankstyvojo Renesanso meno kūrinių Romoje.