Benas Pantera (Ben Pantera arba Yeshu ben Pantera) – tai istorinis-religinis terminas, dažniausiai aptinkamas senovės žydų literatūroje ir ankstyvosiose krikščionybės polemikose. Tai vardas, kuriuo rabiniškuose šaltiniuose (Talmude ir Toseftoje) bei kai kuriuose graikų filosofų veikaluose buvo įvardijamas Jėzus iš Nazareto.
Terminas kilęs iš hebrajų/aramėjų kalbos frazės Ben Pantera (Ben Pantera), reiškiančios „Panteros sūnus“. Literatūroje sutinkami keli šio vardo variantai:
- Yeshu ben Pandera (Yeshu ben Pandera)
- Yeshu ben Pandira (Yeshu ben Pandira)
- Yeshu ben Pantiri (Yeshu ben Pantiri)
Šie vardai naudoti siekiant pabrėžti Jėzaus kilmę ne iš Juozapo, o iš kito asmens, vardu Pantera.
Istoriniai šaltiniai ir asmenybės
1. Babilono Talmudas ir Tosefta
Žydų religiniuose tekstuose (pvz., traktatuose Shabbat 104b ir Sanhedrin 67a) minimas asmuo Ben Stada, kuris vėliau tapatinamas su Ben Pantera. Tekstuose teigiama, kad Miriam (Marija) buvo neištikima savo vyrui (paprastai minimas Pappos ben Judah) su kareiviu, vardu Pantera. Rabiniškoje tradicijoje šis vardas naudotas polemikoje su krikščioniškuoju pasakojimu apie nekaltąjį prasidėjimą.
2. Celso „Tikrasis žodis“ (Alethes Logos)
II a. graikų filosofas Celsas (Celsus), vienas pirmųjų garsių krikščionybės kritikų, savo veikale rašė, kad Jėzus buvo neteisėtas vaikas. Jis rėmėsi žydų šaltiniais, teigdamas, kad Mariją suviliojo Romos kareivis, vardu Pantera. Šį pasakojimą savo atsakomajame kūrinyje „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) citavo Bažnyčios tėvas Origenas (Origenes), nors pats jį laikė pramanytu.
Archeologinis radinys: Tiberijus Julijus Abdesas Pantera
1859 m. tiesiant geležinkelį Bingerbriuke (Bingerbrück), Vokietijoje, buvo rastas antkapinis paminklas, priklausęs Romos kareiviui, vardu Tiberijus Julijus Abdesas Pantera (Tiberius Julius Abdes Pantera).
Faktai apie šį asmenį:
- Kilmė: Kilęs iš Sidono (Sidon), dabartiniame Libane.
- Tarnyba: Tarnavo 1-ojoje lankininkų kohortoje (Cohors I Sagittariorum). Joje iš viso tarnavo 40 metų.
- Laikotarpis: Gimė apie 22 m. pr. Kr., mirė apie 40 m. po Kr. Tai reiškia, kad Jėzaus gimimo metu jis buvo tinkamo amžiaus būti kareiviu Palestinoje.
- Pareigos: Antkapyje nurodyta, kad jis buvo signiferis (signifer) – vėliavnešys.
Nors kai kurie istorikai (pvz., James Tabor) kėlė hipotezę, kad tai galėjo būti tas pats asmuo, minimas Celso ir Talmudo tekstuose, mokslinėje bendruomenėje ši sąsaja išlieka tik spėjimu, nes vardas „Pantera“ tuo metu tarp Romos kareivių buvo gana paplitęs.
Filologinė teorija: „Parthenos“
Dalis mokslininkų laikosi teorijos, kad vardas Pantera nėra tikras asmuo, o lingvistinis pokštas arba iškraipymas. Manoma, kad žydų autoriai iškraipė graikišką žodį parthenos (παρθένος), reiškiantį „mergelė“.
- Krikščionys Jėzų vadino Yeshu ben Parthenos (Jėzus, Mergelės sūnus).
- Kritikai šį garsą ironiškai pavertė į Yeshu ben Pantera (Jėzus, Panteros sūnus).
Įdomu tai, kad Ben Panteros tradicija atskleidžia ne tik polemiką tarp žydų ir krikščionių, bet ir tai, kaip ankstyvieji Jėzaus pasakojimai egzistavo daugybėje tarpusavyje konkuruojančių versijų. Šalia kanoninių evangelijų cirkuliavo alternatyvūs naratyvai, kuriuose Jėzaus kilmė, tapatybė ir net jo motinos istorija buvo interpretuojamos visiškai kitaip. Panteros motyvas rodo, kad pirmųjų amžių religinė aplinka buvo daug chaotiškesnė, nei leidžia manyti vėlesnė Bažnyčios tradicija: Jėzaus figūra buvo ginčijama, perrašoma, išjuokiama ir perinterpretuojama tiek draugų, tiek priešų. Tai primena, kad ankstyvoji krikščionybė formavosi ne sterilioje teologinėje laboratorijoje, o tikroje idėjų kovoje, kurioje kiekviena pusė kūrė savo Jėzų – dievišką, žmogišką, pranašišką ar net skandalingą.