Visuddhimagga (pali kalba: „Apsivalymo kelias“) yra V a. budistų vienuolio ir mokslininko Bhadantācariya Buddhaghosa parašytas veikalas. Tai nėra tiesiog religinis pamokslas; tai monumentali Theravados budizmo enciklopedija, kurioje autorius susistemino visą Budos mokymą į vieną nuoseklią dvasinio tobulėjimo sistemą.
Knygos pavadinimas nurodo į pagrindinį tikslą – „apsivalymą“ (visuddhi), kuris suprantamas kaip laisvė nuo kančios ir klaidingo tikrovės suvokimo. Vakarų okultizmo tradicijoje šis tekstas vertinamas dėl savo fenomenalios „psichotechnikos“: jame aprašyti metodai leidžia pasiekti tokią proto koncentraciją, kuri, kaip teigiama, suteikia priėjimą prie paslėptų sąmonės galių.
Trys dvasinės disciplinos kolonos
Buddhaghosa visą kelią suskirstė į tris dalis, kurios veikia kaip laiptai į aukštesnes sąmonės būsenas:
- Sīla (Moralinė drausmė): Tai pagrindas. Be etiško gyvenimo būdo ir aistrų suvaldymo neįmanoma pasiekti proto ramybės. Okultiniu požiūriu tai yra „astralinis higienos laikymasis“ – vidinio triukšmo nutildymas prieš pradedant darbą su energijomis.
- Samādhi (Koncentracija): Ši dalis yra labiausiai studijuojama ne budistų. Čia Buddhaghosa pateikia 40 meditacijos objektų (kammatthāna), skirtų proto sutramdymui.
- Paññā (Išmintis): Galutinis etapas, kuriame per tiesioginę patirtį suvokiama tikrovės prigimtis (laikinumas, kančia ir nesavanoriškumas).
Koncentracijos metodai: Kasina praktika
Okultiniame kontekste svarbiausia Visuddhimagga dalis yra Kasina meditacija. Tai metodas, kai dėmesys sutelkiamas į fizinį objektą (pavyzdžiui, molio diską, ugnies liepsną, vandens paviršių ar spalvą), kol protas sukuria tobulą to objekto „mentalinį atvaizdą“ (uggaha-nimitta).
Pasiekęs šį lygį, praktikuotojas gali manipuliuoti šiuo vaizdu savo prote. Buddhaghosa teigia, kad ištobulinus šią vizualizaciją, pasiekiamos Jhanos – gilaus transo būsenos, kuriose protas tampa neįtikėtinai lankstus ir galingas. Tai tiesioginis atitikmuo Vakarų hermetinėms praktikoms, kuriose siekiama tobulos vizualizacijos kontrolės.
Septynios apvalos pakopos (Satta-visuddhi)
Visas tekstas yra sukonstruotas aplink septynias pakopas, kurios veda mokinį nuo pradinio entuziazmo iki nušvitimo:
- Moralės apvala.
- Proto apvala (čia pasiekiama aukščiausia koncentracija).
- Pažiūrų apvala (pradedama matyti, kaip veikia priežastis ir pasekmė).
- Abejonių įveikimo apvala.
- Žinojimo apie tai, kas yra kelias ir kas ne, apvala.
- Žinojimo apie kelią ir pažangą apvala.
- Žinojimo ir matymo apvala (galutinis išsilaisvinimas).
Paslėptos galios: Iddhi
Visuddhimagga 12 ir 13 skyriuose Buddhaghosa visiškai rimtai aprašo tai, ką okultistai vadina „stebuklingomis galiomis“, o budistai – Iddhi. Pasak autoriaus, pasiekęs ketvirtąją Jhaną, protas tampa „pajėgus viskam“.
Jis aprašo gebėjimus vaikščioti vandeniu, tapti nematomu, girdėti dangiškus garsus ar prisiminti ankstesnius gyvenimus. Tačiau, skirtingai nei magijoje, Buddhaghosa pabrėžia, kad šios galios yra tik „šalutinis produktas“ kelyje į išmintį. Mistikams šis skyrius tarnauja kaip metodinė medžiaga, aiškinanti, kokiu būdu gili koncentracija gali paveikti tai, ką mes vadiname fizine realybe.
Citatos
I. Apie įsitvirtinimą kelyje
„Kai išmintingas žmogus, tvirtai įsitvirtinęs doroje (Sīla), lavina protą ir supratimą, tuomet, būdamas uolus ir sumanus, jis išpainioja šį raizginį.“
(I skyrius, 1 dalis – cituojant Budos žodžius iš Samyutta Nikaya, kurie tapo viso kūrinio pagrindu)
„Kas yra sutelktumas (Samādhi)? Sutelktumas yra doros sąmonės vienakryptiškumas (Cittass’ekaggatā).“
(III skyrius, 1 dalis)
II. Apie proto valdymą ir meditaciją
„Atidumas yra tarsi vartų sargas, nes jis saugo duris į pojūčius; jis yra tarsi druska, nes jis tinka visiems reikalams.“
(IV skyrius, aiškinant dėmesingumo svarbą)
„Kai mentalinis atvaizdas (Nimitta) pasirodo protui, jis tampa toks pat tyras ir skaidrus kaip veidrodžio diskas, ištrauktas iš dėklo, arba kaip gerai nušlifuotas krištolas.“
(IV skyrius, aprašant aukščiausią vizualizacijos pakopą)
„Protas, kuris yra gerai sutelktas, lieka nepajudinamas tarsi uola, kurios negali suvirpinti joks vėjas.“
(III skyrius, apie Jhana būsenas)
III. Apie tikrovės suvokimą (Išmintį)
„Yra kančia, bet nėra kenčiančiojo; yra veiksmas, bet nėra veikiančiojo; yra ramybė, bet nėra to, kas į ją įžengia; yra kelias, bet nėra juo einančio.“
(XVI skyrius, 90 dalis – vienas garsiausių posmų apie Anatta (nesaviškumo) principą)
„Nėra jokio Dievo ar Brahmos, kuris būtų šio egzistencijos rato kūrėjas. Tik reiškiniai teka, priklausomi nuo sąlygų ir priežasčių grandinės.“
(XIX skyrius, 20 dalis)
„Visa, kas yra sudėtinė būtis, yra laikina; tie, kas tai pamato per tikrąją įžvalgą, nusigręžia nuo kančios.“
(XX skyrius, apibendrinant Anicca (laikinumo) sampratą)
IV. Apie galutinį tikslą
„Apsivalymas turėtų būti suprantamas kaip Nibbāna, kuri, būdama visiškai švari nuo visų sutepimų, yra absoliučiai gryna.“
(I skyrius, 5 dalis)
„Išmintis yra tarsi žibintas, išsklaidantis nežinojimo tamsą, arba tarsi kardas, nukertantis troškimų rezginį.“
(XIV skyrius, apie dvasinės įžvalgos galią)