Naktinė malda (Kompleta)

Naktinė malda, arba Kompleta (Completorium), yra paskutinė Valandų liturgijos valanda, meldžiama prieš miegą. Tai paskutinis dienos akordas, ramus ir susitelkęs, kuriuo žmogus užbaigia paros ciklą ir su pasitikėjimu patiki savo sielą bei kūną Dievo globai. Kompleta yra trumpa, švelni ir intymi malda, kviečianti į vidinę tylą ir ramybę. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji meldžiama pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių psalmių ciklą, o tradiciniuose leidiniuose – Romos brevijoriuje – užima paskutinę vietą paros maldos sekoje.

Kompletos šaknys siekia ankstyvąją vienuolinę tradiciją. Nakties metas buvo suvokiamas kaip ypatingas laikas, kai žmogus yra pažeidžiamas ir priklausomas nuo Dievo apsaugos. Todėl vienuoliai prieš miegą giedodavo psalmes, prašydami ramybės, atleidimo ir dvasinės apsaugos. Ši valanda taip pat siejama su Kristaus žodžiais: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“, kurie tapo Kompletos dvasiniu centru.

Kompleta simbolizuoja dienos užbaigimą ir perėjimą į nakties tylą. Tai akimirka, kai žmogus sustoja, apmąsto praėjusią dieną, prašo atleidimo už silpnybes ir dėkoja už gautas malones. Ši valanda primena, kad miegas yra pasitikėjimo Dievu išraiška – žmogus užmerkia akis žinodamas, kad Dievas budės. Todėl Kompleta dažnai siejama su ramybe, apsauga, susitaikymu ir vidine šviesa. Tai malda, padedanti užmigti su taika širdyje.

Šiuolaikinėje Valandų liturgijoje Kompleta yra trumpa ir aiški. Ją sudaro:

  • trumpa sąžinės apžvalga (neprivaloma, bet tradicinė)
  • himnas
  • viena psalmė arba psalmės dalis
  • trumpas Biblijos skaitinys
  • Simeono giesmė Nunc dimittis
  • užbaigiamoji malda
  • Marijos giesmė arba antifona (tradicinėse bendruomenėse)

Ši struktūra sukuria ramią, švelnią ir uždarą maldos atmosferą, tinkamą dienos pabaigai.

Kompleta meldžiama visame pasaulyje kaip Valandų liturgijos dalis. Vienuolynuose ji giedama bendruomeniškai, dažnai su senosiomis melodijomis. Kunigai ir diakonai ją kalba kaip savo tarnystės pareigą, o pasauliečiai gali melstis Kompletą laisvai, kaip vakaro užbaigimo maldą. Programėlės ir lietuviški leidiniai leidžia tai daryti paprastai ir patogiai, o tiek tradicinis Romos brevijorius, tiek šiuolaikinė Valandų liturgija suteikia šiai valandai ypatingą vietą Bažnyčios maldos ritme.

Skaitykite daugiau..
Kompleta, nors ir trumpa, turi gilią sakramentinę prasmę, siejamą su eschatologiniu laukimu. Teologiškai ji yra ne tik dienos pabaiga, bet ir asmeninė „mini-paskutinioji vakarienė“ prieš miegą, kuris yra metafora mirčiai. Ši valanda tradiciškai apima išpažintį, kurios metu tikintysis prašo Dievo atleidimo už dienos kaltes, taip siekdamas būti „švarus“ sutinkant naktį, kuri gali tapti paskutine.

Ypatingas Kompletos elementas yra himnas, kuris, priklausomai nuo liturginio sezono, gali keistis, tačiau visada pabrėžia pasitikėjimą Dievo gailestingumu. Senovėje, ypač ankstyvosiose Rytų Bažnyčios tradicijose, Kompletos metu buvo skaitoma arba giedama specifinė psalmė, skirta apsaugai nuo nakties demonų ir pagundų, kas liudija apie gilią krikščioniškąją kovos su blogiu sampratą net ir miego metu. Be to, Kompletos pabaigoje, prieš palaiminimą, kartais kalbama ypatinga malda, skirta Švč. Mergelei Marijai, vadinama *Sub tuum praesidium* (Po tavo globa), kuri yra viena seniausių išlikusių Marijos litanijų, pabrėžianti jos, kaip užtarėjos, vaidmenį saugant tikintįjį per tamsą. Ši valanda yra tylus įsipareigojimas budėti dvasioje, net kai kūnas ilsisi.