Sakaros įrašai (originalo kalba egipt. hieroglifais: Serekh kontekste arba ritualiniuose tekstuose; lotyniškai: Inscriptiones Saqqarensis) – tai plati epigrafinių šaltinių grupė, rasta Sakaros nekropolyje, netoli senosios Egipto sostinės Memfio. Tai nėra vienas vientisas tekstas, o šimtmečius trukusi dokumentacija, užfiksuota ant piramidžių sienų, sarkofagų, stėlų ir kapaviečių (mastabų). Šie įrašai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: religinius-magiškus (Piramidžių tekstai) ir istorinius-genealoginius (Sakaros sąrašas).
- Asmenys: Pagrindiniai „įrašų savininkai“ yra Senosios Karalystės faraonai: Unas (V dinastija), Tetis, Pepi I, Merenrė, Pepi II (VI dinastija). Taip pat svarbus karališkasis raštininkas Tenris, kurio kape rastas Sakaros karalių sąrašas, sudarytas valdant faraonui Ramziui II (XIX dinastija).
- Vieta: Sakara (Saqqara), Egiptas. Įrašai išsidėstę piramidžių laidojimo kamerose, koridoriuose bei didikų mastabose (pvz., Ti arba Mereruka kapavietėse).
- Laikas: Ankstyviausi tekstai datuojami V–VI dinastijomis (~2400–2181 m. pr. Kr.), o istoriniai sąrašai siekia Naująją Karalystę (~1250 m. pr. Kr.).
- Variacijos: Saqaros tekstai, Memfio nekropolio įrašai, Karališkasis Sakaros kanonas.
I. Piramidžių tekstai: dvasinis sprendimas dėl nemirtingumo
Svarbiausia Sakaros įrašų dalis yra Piramidžių tekstai (egipt. Rau nu peret em heru ankstyvoji forma). Tai seniausias žinomas religinis kanonas pasaulyje.
- Faraono prigimties transformacija: Įrašuose nuspręsta, kad mirtis faraonui nėra pabaiga, o tik perėjimas. Tekstai tarnauja kaip „veiksmų planas“, užtikrinantis, kad faraono siela sėkmingai pakiltų į dangų ir susijungtų su saulės dievu Ra bei taptų Ozyriu.
- Magiška apsauga: Nuspręsta, kad užrašyti žodžiai turi fizinę galią. Hieroglifai, vaizduojantys gyvūnus, dažnai būdavo „sulaužomi“ ar nupjaunami, kad magiškai neatgytų ir nepakenktų mirusiam faraonui.
- Aukojimų amžinumas: Surašius maisto ir gėrimų sąrašus ant sienų, nuspręsta, kad šios gėrybės mirusiajam bus prieinamos amžinai, net jei fiziniai palikuonys nustotų nešti aukas.
II. Sakaros karalių sąrašas: istorinis sprendimas dėl legitimumo
Antroji svarbi grupė yra Sakaros sąrašas (arba Sakaros tabletė), rastas raštininko Tenrio kape. Tai akmens plokštė, kurioje išvardyti 58 Egipto faraonai.
- Istorinė atranka: Nuspręsta į sąrašą įtraukti tik „teisėtus“ valdovus. Tai buvo politinis ir religinis sprendimas – ištrinti iš istorijos „svetimus“ ar „neteisėtus“ valdovus (pvz., Hiksų valdovus ar Amarnos laikotarpio faraonus, kaip Akhenatenas).
- Dinastinis tęstinumas: Sąrašas pradedamas nuo pirmosios dinastijos faraono Adžibo (nors kiti šaltiniai mini Menį) ir baigiamas Ramziu II. Taip nuspręsta pagrįsti Ramzio II dievišką teisę valdyti, rodant jo tiesioginį ryšį su senovės protėviais.
III. Mastabų įrašai: socialinis ir moralinis sprendimas
Šalia karališkųjų tekstų Sakaroje gausu didikų kapaviečių (mastabų) įrašų.
- Biografinis liudijimas: Pirmą kartą istorijoje nuspręsta fiksuoti asmens pasiekimus, pareigas ir dorybes. Tai vadinamoji „Idealioji biografija“.
- Moralinis kodeksas: Įrašuose teigiama: „Aš daviau duonos alkanam, drabužių nuogam“. Nuspręsta, kad patekimas į pomirtinį pasaulį priklauso nuo Maat (teisingumo ir tvarkos) principų laikymosi žemėje.
- Mirties prakeiksmai: Kai kuriuose įrašuose nuspręsta įrašyti perspėjimus: „Kas pakenks šiam kapui, tam aš nusuksiu sprandą kaip paukščiui“. Tai ankstyviausia teisinė ir magiška nuosavybės apsauga.
Sakaros įrašai yra jungtis tarp Piramidžių tekstų (kuriuos jau turite) ir vėlesnių dokumentų, tokių kaip Mirusiųjų knyga. Tai pirminis šaltinis, nustatęs visą Egipto teologinę sistemą. Be jų mes nežinotume tikslios Senosios Karalystės valdovų sekos ir ankstyviausių mitų apie Ozyrį bei Izidę.