Ketef Hinnom amuletai

Ketef Hinnom amuletai (angl. Ketef Hinnom amulets, hebrajų k. כתף הינום) — tai du sidabriniai ritinėliai, rasti 1979 m. Jeruzalėje, Ketef Hinnom kapinyno komplekse, netoli Senojo miesto sienų. Angliškai jie vadinami Ketef Hinnom amulets, o hebrajiškai — כתף הינום. Šie ritinėliai yra vieni seniausių žinomų biblinių tekstų fragmentų, datuojami VII–VI a. pr. Kr., t. y. dar prieš Babilono nelaisvę. Jie buvo rasti kaip asmeniniai apsauginiai amuletai, suvynioti ir įdėti į kapą, o jų tekstas iškaltas itin smulkiu, precizišku raštu ant plono sidabro lakšto.

Amuletus atrado archeologas Gabrielis Barkay, vadovavęs kasinėjimams Ketef Hinnom nekropolyje. Vienas iš ritinėlių buvo aptiktas visiškai suspaustas, todėl jo išvyniojimas pareikalavo sudėtingų konservavimo metodų. Galiausiai abu ritinėliai buvo išskleisti ir iššifruoti, atskleidžiant ne tik jų tekstą, bet ir neįkainojamą informaciją apie ankstyvąjį judaizmo tikėjimą, raštiją ir liturgiją.

Abu amuletai parašyti senoviniu hebrajų raštu, artimu paleohebrajų abėcėlei. Tekstas išliko fragmentiškai, tačiau jame aiškiai atpažįstama Kunigų knygos 6:24–26 palaiminimo formulė, vadinama Aarono palaiminimu. Tai žodžiai: „Tebelaimina tave Viešpats ir tesaugo tave; tešviečia Viešpats savo veidu tau ir tebūna tau maloningas; tepakelia Viešpats savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę.“ Ši formulė yra viena seniausių ir svarbiausių biblinės liturgijos dalių, o Ketef Hinnom amuletai yra seniausias žinomas jos materialus liudijimas.

Šių ritinėlių reikšmė judaizmo ir Biblijos istorijai yra išskirtinė. Jie patvirtina, kad VII a. pr. Kr. Jeruzalėje jau egzistavo rašytinė liturginė tradicija, o bibliniai tekstai buvo naudojami ne tik šventykloje, bet ir kaip asmeninės apsaugos formulės. Tai rodo, kad Biblijos tekstai buvo žinomi, cituojami ir perduodami dar prieš galutinį jų kanonizavimą. Be to, amuletai liudija, kad tikėjimas Dievo apsauga ir palaiminimu buvo giliai įsišaknijęs kasdieniame gyvenime, o ne vien oficialioje kulto praktikoje.

Ketef Hinnom amuletai taip pat yra svarbūs epigrafikai. Jų tekstas parašytas itin smulkiu, vos įžiūrimu raštu, kuris rodo aukštą meistrystę ir išvystytą raštininkų kultūrą. Tai vieni iš nedaugelio radinių, kuriuose biblinis tekstas išliko ne pergamente ar papiruso fragmente, bet ant metalo — medžiagos, kuri išgyveno tūkstantmečius.

Abu amuletai saugomi Izraelio muziejuje Jeruzalėje ir laikomi vienais iš svarbiausių radinių, jungiančių archeologiją, epigrafiką ir ankstyvąją Biblijos tradiciją.


Originalas (senovės hebrajų kalba)

KH2:

ybrḳḳ yhwh
wšmrḳ
yʾr yhwh
pnyw ʾlyḳ
wyḥnnḳ
yśʾ yhwh
pnyw ʾlyḳ
wyśm lḳ šlm

Vertimas į lietuvių kalbą

Tegul tave palaimina Jahvė
ir tegul tave saugo.
Tegul Jahvė apšviečia savo veidą tau
ir būna tau maloningas.
Tegul Jahvė pakelia savo veidą į tave
ir suteikia tau ramybę.

Papildomas tekstinis elementas (KH1 fragmentai)

KH1 amuletas išlaiko trumpesnes ir labiau pažeistas formules, tarp jų:

… yhwh
hʿdr
hʿrb

Dažniausiai interpretuojama kaip apsauginė invokacija, galimai reiškianti Jahvę kaip gynėją nuo blogio ar nelaimės, bet tekstas per fragmentiškas galutinei rekonstrukcijai.