Neturtėlių seserų ordinas, šiandien vadinamas Klarisės, yra vienas radikaliausių ir asketiškiausių moterų vienuolinių ordinų krikščionybės istorijoje. Jis gimė XIII amžiaus pradžioje Asyžiuje, kai jauna kilminga mergina Chiara Offreduccio — vėliau žinoma kaip Šv. Klara — pasirinko visišką neturtą, maldą ir atsiskyrimą nuo pasaulio, sekdama Šventojo Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu. Šis ordinas tapo moteriškuoju pranciškonų atitikmeniu, tačiau savo griežtumu ir radikalumu net pranoko brolijų gyvenimo būdą.
Ordino esmė yra absoliutus neturtas. Klarisės atsisako ne tik asmeninės, bet ir bendruomeninės nuosavybės: vienuolynai negali turėti žemių, pajamų ar turto, o seserys gyvena iš darbo ir aukų. Šis principas buvo toks griežtas, kad net popiežiai bandė jį švelninti, siūlydami bent minimalų materialinį saugumą. Tačiau Šv. Klara atkakliai gynė vadinamąją „neturto privilegiją“ — teisę gyventi taip, kaip gyveno Kristus ir pirmieji apaštalai, be jokio turto ir be jokios nuosavybės. Tai buvo pirmas kartas Bažnyčios istorijoje, kai moteris ne tik įkūrė ordiną, bet ir pati parašė jo regulą, kurią popiežius patvirtino dar jai gyvai esant.
Klarisių gyvenimas yra kontempliatyvus ir uždaras. Dauguma vienuolynų laikosi griežtos klauzūros: seserys beveik neišeina už vienuolyno sienų, o jų diena suskirstyta pagal liturgines valandas. Maldos ritmas, tyla, rankų darbas ir bendruomeninis gyvenimas sudaro jų kasdienybės pagrindą. Darbas — siuvimas, rankdarbiai, liturginių rūbų gamyba — nėra tik pragyvenimo šaltinis, bet ir maldos forma, kurioje kiekvienas judesys tampa dvasine praktika.
Nors ordinas yra griežtas, jis niekada nebuvo represyvus. Klarisės visada pabrėžė džiaugsmą, paprastumą ir seserišką bendrystę. Viduramžiais jų vienuolynai buvo dvasiniai centrai, kuriuose moterys galėjo įgyti išsilavinimą, rašyti, kurti ir vadovauti — tai buvo reta privilegija patriarchalinėje visuomenėje. Klarisės tapo vienu iš nedaugelio moterų balsų, kurie galėjo formuoti Bažnyčios dvasingumą iš vidaus.
Per šimtmečius ordinas išsiplėtė po visą Europą, o vėliau ir po pasaulį. Šiandien klarisių vienuolynai veikia visuose žemynuose, ir nors jų gyvenimo būdas išliko beveik nepakitęs, jos tebėra gyvas liudijimas, kad radikalus Evangelijos neturtas gali būti praktikuojamas ir XXI amžiuje. Klarisės išliko ištikimos savo pradinėms šaknims: tylai, maldai, neturtui ir visiškam atsidavimui Dievui.
Neturtėlių seserų ordinas yra ne tik Šv. Klaros palikimas, bet ir vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip moterys krikščionybėje sukūrė savarankišką, stiprią ir dvasiškai gilią tradiciją, kuri išliko nepaisant visų istorinių sukrėtimų. Tai ordinas, kuriame neturtas nėra skurdas, o laisvė — laisvė nuo nuosavybės, nuo pasaulio triukšmo ir nuo visko, kas trukdo žmogui būti visiškai Dievo.