„Maldos už engiamuosius: išskirtinis traktatas“, „Prayer for the Oppressed: A Premium Tract“ – tai 1859 m. pasirodęs fundamentalus religinis tekstas, skirtas krikščionių sąžinei prabudinti. James A. Thome šiame kūrinyje meistriškai sujungia asmeninį pamaldumą su socialiniu teisingumu, kviesdamas tikinčiuosius ne tik užjausti, bet ir aktyviai melstis už pavergtuosius, suvokiant vergiją ne kaip politinę aplinkybę, o kaip mirtiną nuodėmę prieš Dievą. Pavadinime vartojamas terminas „išskirtinis traktatas“ (angl. Premium Tract) nurodo į specialią XIX a. leidybos formą – tai buvo aukščiausios kokybės, plačiam platinimui parengtas tekstas, skirtas dvasiniam visuomenės perkeitimui.
Asmenys ir dvasinis kontekstas
- James A. Thome: Presbiterionų dvasininkas, kilęs iš vergvaldžių šeimos Kentukyje, tačiau tapęs vienu aršiausių abolicionistų. Jis geriausiai žinomas dėl savo veiklos Oberlino koledže, kuris buvo vienas pagrindinių abolicionizmo centrų JAV.
- Adresatas: Traktatas skirtas „maldos kambariams“ ir bažnyčioms, kurios dvejojo ar bijojo viešai pasisakyti prieš vergvaldystę.
Traktatas pasirodė 1859 metais, likus vos dvejiems metams iki JAV Pilietinio karo pradžios. Tai buvo dvasinės krizės metai: Amerikos bažnyčios buvo suskilusios. Daugelis tikinčiųjų manė, kad malda turėtų apsiriboti tik asmeniniu išganymu, o politika – likti už bažnyčios durų. Thome’as šią nuostatą sudaužė, teigdamas, kad krikščionio malda yra veidmainiška, jei ji ignoruoja milijonų engiamųjų (angl. oppressed) dejonę.
Thome’as traktate plėtoja kelias esmines dvasines ašis:
- Malda kaip dvasinis pasipriešinimas: Autorius teigia, kad malda už engiamuosius nėra pasyvus nusiraminimas. Tai dvasinis ginklas, kuris privalo sujudinti sąžinę ir galiausiai išlaisvinti belaisvį.
- Vergija kaip šventvagystė: Jis pabrėžia, kad kiekvienas pavergtas žmogus nešioja Dievo paveikslą (Imago Dei), todėl jo išnaudojimas yra tiesioginis Kūrėjo įžeidimas.
- Radikali empatija: Thome’as moko krikščionis „jausti grandines taip, tarsi patys būtų jomis surakinti“. Tai kvietimas į visišką dvasinį solidarumą su kenčiančiais.
- Maldos kokybė: Jis griežtai sako, kad bažnyčios maldos yra niekinės, jei jos kartu nepalaiko teisingumo ir laisvės.
Pasak Thome’o, tuo metu Bažnyčia buvo tapusi „kurčia prispaustųjų šauksmui“.
- Bažnyčios pozicija: Daugelyje konfesijų vyravo nuomonė, kad vieša malda už vergų išlaisvinimą yra „per daug politiška“ ir gali suardyti bendruomenės taiką.
- Sprendimas: Thome’as traktate nusprendžia, kad malda už laisvę turi tapti integralia krikščionio gyvenimo dalimi. Jis ragino bažnyčias nebepriimti vergvaldžių į komuniją, nes jų pamaldumas be teisingumo yra netikras.
10 citatų iš James A. Thome kūrinio
- „Malda be veiksmo prieš neteisybę yra tik tuščias garsas, pasmerktas atsimušti į bažnyčios lubas.“
- „Jei meldiesi Dievui, bet negirdi savo brolio grandinių žvangėjimo, tavo pamaldumas yra aklas.“
- „Mes privalome melstis taip, tarsi patys kęstume plakimą, nes Kristaus kūne nėra svetimo skausmo.“
- „Vergija yra didžiausia kliūtis Evangelijai, nes ji neigia žmogaus sielos laisvę, kurią Kristus nupirko savo krauju.“
- „Dievas neišklausys tautos, kuri viena ranka kelia maldos taurę, o kita laiko vergo pančius.“
- „Tikra malda už engiamuosius prasideda nuo atgailos už mūsų pačių tylėjimą.“
- „Negali būti jokios dvasinės ramybės ten, kur žmogus yra paverstas preke ir gyvuliu.“
- „Mūsų bažnyčios privalo tapti prieglobsčiu laisvei, o ne tyliomis vergijos bendrininkėmis.“
- „Kiekviena malda už laisvę yra griaustinis, drebinantis tironijos pamatus.“
- „Kristus atėjo išlaisvinti belaisvių – jei mes to nesiekiame, mes nesekame Kristumi.“
James A. Thome traktatas „Maldos už engiamuosius“ suvaidino lemiamą vaidmenį transformuojant Amerikos krikščionybę iš pasyvios stebėtojos į aktyvią laisvės gynėją. Jis pavertė abolicionizmą ne politine srove, o dvasine disciplina. Thome’as įrodė, kad kova už žmogaus teises prasideda ant kelių maldoje, bet turi baigtis grandinių sutraukymu realybėje.