10 Dievo įsakymų (hebr. עשרת הדברות) arba Dekalogas, – sąrašas taisyklių, kurias, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno, užrašytas ant dviejų akmeninių plokščių. Biblijos hebrajų kalba jie pavadinti עשרת הדברים, o skaitoma „Aseret ha‑Dvarîm“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Pavadinimas „dekalogas“ išvestas iš graikiško pavadinimo δέκαλόγοι, arba „dekalogoi“ („dešimt žodžių / teiginių“), kuris yra minimas Septuagintoje. Terminai „dešimt įsakymų“ ir „dekalogas“ bendru atveju reiškia šiuos du beveik sutampančius tekstus iš Biblijos Senojo Testamento: Išėjimo knygos 20 skyrius nuo 2 iki 17 eilutės (Iš 20,2–17), Pakartoto Įstatymo 5 skyrius nuo 6 iki 21 eilutės (Įst 5,6–21). Štai visi 10 Dievo įsakymų:
1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
2. Netark Dievo vardo veltui.
3. Švęsk Viešpaties dieną (sekmadienį).
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nesvetimauk.
7. Nevok.
8. Nekalbėk melagingo liudijimo.
9. Negeisk svetimo sutuoktinio.
10. Negeisk svetimo turto.
Romos katalikų Bažnyčios katekizmo suskirstymas.
Paaiškinimai ką reiškia šie įsakymai:
- Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
Įsakymas reikalauja visiško lojalumo ir atsidavimo Dievui. Tai draudžia stabų ar kitų dievybių garbinimą. Šis įsakymas rodo monoteizmą, t. y. tikėjimą vieninteliu Dievu. Tai taip pat kviečia atmesti bet kokius gyvenimo prioritetus, kurie galėtų tapti svarbesni už Dievą.
Citata iš Biblijos:
„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.” (Išėjimo 20:2-3) - Netark Dievo vardo be reikalo.
Šis įsakymas draudžia piktnaudžiauti Dievo vardu, jį vartoti be pagarbos arba netinkamai. Tai apima ne tik Dievo vardo vartojimą keiksmažodžiuose, bet ir klaidingą prisiekimą ar bet kokį neatsakingą Dievo paminėjimą kasdieniame gyvenime.
Citata iš Biblijos:
„Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nenubaus nekaltai to, kas tars Jo vardą be reikalo.” (Išėjimo 20:7) - Švęsk sekmadienį.
Šis įsakymas pabrėžia poilsio dienos šventumą. Biblijoje minima šabo diena (šeštadienis), o katalikų tradicijoje šis įsakymas taikomas sekmadieniui, Kristaus prisikėlimo dienai.
Citata iš Biblijos: „Atsimink švęsti šabo dieną. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, o septintoji diena – Viešpaties, tavo Dievo, šabas. Ją nieko nedirbsi.” (Išėjimo 20:8-10) - Gerbk savo tėvą ir motiną.
Šis įsakymas kviečia gerbti ir vertinti savo tėvus. Tai reiškia ne tik klausyti jų nurodymų, bet ir rodyti meilę, pagarbą, pagalbą bei rūpestį jiems senatvėje. Šis įsakymas taip pat yra susijęs su bendruomenės ir šeimos stiprinimu.
Citata iš Biblijos:
„Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum toje žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.” (Išėjimo 20:12) - Nežudyk.
Tai aiškus draudimas atimti kitam žmogui gyvybę. Tai liečia ne tik fizinį smurtą, bet ir bet kokį tyčinį veiksną, kuris gali pakenkti žmogaus gyvenimui ar orumui.
Citata iš Biblijos:
„Nežudyk.” (Išėjimo 20:13) - Nesvetimauk.
Šis įsakymas kalba apie ištikimybę ir šventumą santuokoje. Tai draudžia neištikimybę, nesantuokinius santykius ir bet kokius veiksmus, kurie pažeidžia santuokinį ryšį.
Citata iš Biblijos:
„Nepaleistuvauk.” (Išėjimo 20:14) - Nevok.
Vagystė yra ne tik turtinės vertybės atėmimas iš kito, bet ir moralinis nusižengimas. Šis įsakymas skatina teisingumą ir sąžiningumą santykiuose su kitais, draudžia ne tik fizinį daiktų atėmimą, bet ir bet kokias formas apgaulės.
Citata iš Biblijos:
„Nevok.” (Išėjimo 20:15) - Nekalbėk netiesos.
Šis įsakymas ragina sakyti tiesą ir neduoti melagingų liudijimų. Tai taikoma ne tik teismo aplinkybėse, bet ir kasdieniame gyvenime. Melas ar klaidingi parodymai gali smarkiai pakenkti kitų žmonių reputacijai ir gyvenimui.
Citata iš Biblijos:
„Nekalbėk melagingo liudijimo prieš savo artimą.” (Išėjimo 20:16) - Negeisk svetimo sutuoktinio.
Tai draudimas geisti kitų žmonių partnerių. Šis įsakymas ne tik draudžia fizinį neištikimybę, bet ir nesveikus norus ar troškimus, kurie gali vesti prie nusižengimo. Bibliniame tekste sakoma: „Negeisk savo artimo žmonos.“ Citata iš Biblijos: „Negeisk savo artimo namų; negeisk savo artimo žmonos (bibliniu tekstu).” (Išėjimo 20:17) - Negeisk svetimo turto.
Tai draudimas pavydėti ar trokšti kitų žmonių nuosavybės. Šis įsakymas kviečia būti patenkintiems tuo, ką turime, ir nelyginti savęs su kitais, vengiant pavydumo, godumo ar nesąžiningo siekimo kitų turto.
Citata iš Biblijos:
„Negeisk savo artimo namų, nei jo lauko, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo, nei nieko, kas yra tavo artimo.” (Įstatymo pakartojimo 5:21)
Šie įsakymai apibrėžia Dievo norimą žmonių elgesį ir parodo pagarbos bei atsidavimo Dievui, artimui ir visuomenei principus. Jie yra moralinės gairės, pagal kurias krikščionys ir žydai formuoja savo elgesį kasdieniame gyvenime.
Dešimt Dievo įsakymų Išėjimo knygoje
1. Neturėsi kitų dievų, tik mane.
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
3. Nenaudosi veltui Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
4. Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
6. Nežudysi.
7. Nesvetimausi.
8. Nevogsi.
9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
10. Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
Žemiau pateikta dešimt Dievo įsakymų taip, kaip jie randami Senajame Testamente, Išėjimo (Egzodo) knygoje 20:2–17. Tai nauja, laisvai iš hebrajų kalbos versta lietuviška interpretacija, sugrupuota į dešimt punktų (skliaustuose nurodytos apimties eilutės). Šis tekstas kilęs iš itin senų, viešojoje nuosavybėje esančių šaltinių.
- (Iš 20:2–3)
„Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergovės namų. Neturėk kitų dievų šalia manęs.“ - (Iš 20:4–6)
„Nedaryk sau jokio drožinio ir jokio atvaizdo to, kas danguje aukštai, žemėje apačioje ar vandenyse po žeme. Nesilenk jiems ir netarnauk jiems, nes Aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas: baudžiu vaikų kaltes tėvuose iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodau ištikimą meilę tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.“ - (Iš 20:7)
„Nenaudok VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo be reikalo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris be reikalo vartoja Jo vardą.“ - (Iš 20:8–11)
„Atsimink švęsti šabo dieną. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, bet septintoji diena yra šabas, skirtas VIEŠPAČIUI, tavo Dievui. Tą dieną nedirbk jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tarnai, nei gyvuliai, nei ateivis gyvenantis tavo namuose. Per šešias dienas VIEŠPATS sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS palaimino šabo dieną ir ją pašventino.“ - (Iš 20:12)
„Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda.“ - (Iš 20:13)
„Nežudyk.“ - (Iš 20:14)
„Nesvetimauk.“ - (Iš 20:15)
„Nevok.“ - (Iš 20:16)
„Neliudyk melagingai prieš savo artimą.“ - (Iš 20:17)
„Negeisk savo artimo namų. Negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno ar tarnaitės, nei jaučio, nei asilo, nei nieko, kas priklauso tavo artimui.“
Skirtingos versijos
- Įvairiose religinėse tradicijose (judaistinėje, katalikiškoje, protestantiškoje) galimi skirtingi įsakymų suskirstymai ir numeravimai.
- Tačiau bendra jų esmė išlieka ta pati: pagarba Dievui, tinkamas Jo vardo vartojimas, išskirtinės dienos laikymasis, pagarba šeimai bei artimui, ir nesikėsinimas į kito gyvybę, turtą ar reputaciją.
Kodėl reikia laikytis Dievo įsakymų?
Dievo įsakymų laikymasis nėra aklas paklusnumas ar baimės išraiška, bet kelias į vidinę darną ir tikrą laisvę. Biblijoje jie pateikiami kaip gairės, padedančios žmogui gyventi teisingai, išvengti dvasinės sumaišties ir išsaugoti santykį su Kūrėju. Įsakymai moko pagarbos, atsakomybės, sąžiningumo ir meilės – vertybių, be kurių žlunga tiek žmogaus vidus, tiek visuomenė. Krikščioniškoje tradicijoje sakoma, kad Dievo įstatymas duotas ne tam, kad apribotų, o kad apsaugotų nuo savęs paties – nuo godumo, pykčio, savanaudiškumo, kurie griauna žmogų iš vidaus. Laikydamasis įsakymų, žmogus įžengia į dvasinės brandos kelią, kuriame laisvė nebėra savivalė, o gebėjimas rinktis gėrį. Tai ne vergystė, o gyvenimo tvarka, kuri leidžia pasauliui išlikti harmonijoje su Dievo valia.
Pagal Biblijos mokymą, žmogus, sąmoningai atmetantis Dievo įsakymus, laikomas nutraukusiu ryšį su Dievo valia ir pasukusiu keliu, vedančiu į dvasinį pražuvimą. Pranašai Senajame Testamente tokį elgesį vadina Sandoros sulaužymu – sąmoningu maištu prieš Kūrėją, kuris neišvengiamai veda į teismą. Naujajame Testamente pabrėžiama, kad „nuodėmės atlygis – mirtis“, tačiau priduriama, jog atgaila ir tikėjimas gali atverti kelią atleidimui. Tie, kurie atkakliai atmeta Dievą, pasmerkiami amžinam atsiskyrimui nuo Jo buvimo, būsenai, kuri vadinama pragaru – vieta, kur siela išgyvena ne kūnišką deginimą, o dvasinę tamsą, kaltės ir beviltiškumo kančią. Korane išsakomas panašus įspėjimas: kas atmeta Alacho valią ar garbina kitus dievus (širkas), tas laikomas atmetusiu Dievo vienumą. Po mirties toks žmogus susiduria su Paskutiniojo Teismo diena (Yawm ad-Dīn), kai teisieji įvedami į rojų (Jannah), o netikintieji – į Jahannam, apibūdinamą kaip ugnies ir dvasinio skausmo vietą, kur siela atskirta nuo Dievo gailestingumo. Abi tradicijos sutaria, kad įsakymų laužymas suardo dvasinę tvarką, o pragaras nėra kerštas, bet pasekmė to, jog žmogus pats pasirenka amžiną atskyrimą nuo šviesos.
Klausimai ir atsakymai
- Kas yra skaistykla?
- Kas yra Dangaus vartai?
- Kas yra paskutinio teismo diena?
- Kaip vyksta nuodėmių atleidimas?
- Kokios yra pragaro bausmės?
- Kuo skiriasi 7 ir 10 Dievo įsakymai?
- Kas yra septynios mirtinos nuodėmės?
- Kas yra pragaras?
- Kas yra stabmeldystė?
- Kas yra Sinajaus kalnas?
- Kas yra sandora?
- Ar galima iš dangaus patekti į pragarą?
- Ar įmanoma iš pragaro patekti į dangų?
- Kas yra tuštybės miestas?
- Kaip laukti Kristaus atėjimo?
- Ar galimas tikėjimas per prievartą?
- Kas yra Dievo baimė?
- Kas yra išganymas?
- Kas yra nuodėmės vergija?