Abelis – antrasis Adomo ir Ievos sūnus, jaunesnysis Kaino brolis. Jo vardas hebrajiškai reiškia „garas” ar „tuštybė”, gal užsimenant apie trumpą gyvenimą. Abelis buvo piemuo, ganė avis, o Kainas dirbo žemę. Abu aukojo Dievui: Abelis – geriausius pirmagimius avinėlius su riebalais, Kainas – žemės vaisius. Dievas priėmė Abelio auką, matyt, dėl nuoširdžios širdies, o Kaino – ne.
Tai sukėlė Kaino pavydą, ir jis nužudė brolį lauke. Dievas pasakė: „Tavo brolio kraujas šaukia man iš žemės”. Abelio kraujas – pirmoji nekaltos aukos simbolis Biblijoje.
Naujajame Testamente Abelis minimas kaip teisuolis: „Tikėjimu Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas” (Laiškas hebrajams 11:4). Jėzus jį vadina „teisiuoju Abeliu” (Mato 23:35), o kraujas šaukia teisingumo. Abelis tampa pavyzdžiu tikėjimo ir nekaltumo, priešingai Kaino pykčiui.
Istorija Pradzios knygos 4 skyriuje rodo, kaip nuodėmė plinta po rojaus – nuo pavydo prie žmogžudystės. Abelis neturi palikuonių, jo linija nutrūksta, bet atmintis lieka kaip priminimas apie gerą auką ir Dievo teisingumą.
Originalūs vardai
- Hebrajiškai (Tanache): הֶבֶל (Hevel arba Havel).
- Pažodžiui reiškia „garas“, „dvelksmas“, „tuštybė“.
- Tai simbolinis vardas – gyvenimas trumpas, trapus, kaip dūmas ar kvapas.
- Graikiškai (Septuaginta): Ἅβελ (Habel).
- Tiesioginė transliteracija iš hebrajų.
- Lotyniškai (Vulgata): Abel.