Kainas

Kainas – Adomo ir Ievos vyriausias sūnus, vyresnysis Abelio brolis. Jo vardas hebrajiškai reiškia „įgytas” ar „kalvis”, nes Ieva sakė: „Įgijau vyrą su Viešpaties pagalba”. Kainas buvo žemdirbys, augino derlių, o Abelis – piemuo. Abu aukojo Dievui: Kainas – žemės vaisius, Abelis – geriausius avinėlius. Dievas priėmė Abelio auką, o Kaino – ne. Tai sukėlė pavydą, ir Kainas nužudė brolį lauke.

Dievas klausė: „Kur tavo brolis Abelis?” Kainas atsakė: „Nežinau. Ar aš savo brolio sargas?” Už tai Kainas prakeiktas – žemė nebenorėjo duoti derliaus, jis tapo klajokliu. Bet Dievas davė ženklą, kad niekas jo nenudėtų, saugodamas nuo keršto.

Kainas apsigyveno Nodo šalyje, rytuose nuo Edeno, vedė (gal seserį, nes tuo metu kitaip negalėjo), turėjo palikuonių – pastatė miestą, pavadintą sūnaus Enocho vardu. Jo ainis Lamechas – pirmasis poligamistas ir keršytojas.

Ši istorija Pradzios knygos 4 skyriuje – pirmoji žmogžudystė, rodanti nuodėmės plitimą po išvarymo iš rojaus. Kainas simbolizuoja pavydą, pyktį ir atsakomybės vengimą. Jo ženklas – ne prakeikimas, o gailestingumas, kad kerštas nesitęstų amžinai.

Vėlesnėse tradicijose Kainas kartais vaizduojamas kaip blogio pradininkas, o jo palikuonys – civilizacijos kūrėjai (kalviai, muzikantai). Islamo Korane istorija panaši, bet Kainas mokosi laidoti iš varno. Kainas primena, kaip greit nuodėmė auga ir kaip Dievas vis tiek saugo net nusidėjėlį.

Originalūs vardai

  • Hebrajiškai (Tanache): קַיִן (Qayin).
    • Šis vardas siejamas su hebrajų šaknimi qanah – „įgyti, gauti, sukurti“.
    • Todėl Pradžios knygoje (Pr 4,1) Ieva sako: „Įgijau vyrą Viešpaties padedama.“
  • Graikiškai (Septuaginta): Κάϊν (Káin).
    • Tai tiesiog transliteracija iš hebrajų.
  • Lotyniškai (Vulgata): Cain.
    • Ši forma tapo įprasta Vakarų krikščionybėje.
Skaitykite daugiau..
Kaino istorija, nors ir gerai žinoma, teologiniu požiūriu kelia gilesnių klausimų apie Dievo teisingumą ir prigimtinę nuodėmę. Viena įdomi įžvalga susijusi su aukojimo pobūdžiu. Nors Biblija teigia, kad Dievas priėmė Abelio auką, nes ji buvo iš pirmagimių ir geriausių, kai kurie išminčiai teigia, kad esminis skirtumas buvo ne aukoje, o širdies būklėje. Kainas aukojo iš pareigos, o Abelis – iš tikėjimo ir dosnumo, kas yra esminis skirtumas Dievo akyse.

Taip pat verta paminėti Kaino prakeikimo prigimtį. Jis nebuvo tiesiog išvarytas; jis tapo „klajokliu žemėje“, kas hebrajų kalboje gali reikšti ne tik fizinį klajojimą, bet ir egzistencinį atotrūkį nuo Dievo teikiamo tikslo ir ramybės. Jo vardo „Kainas“ (Qayin) etimologija siejama su žodžiu, reiškiančiu „įgyti“, tačiau kai kurie midrašo šaltiniai tai sieja su „skausmu“ ar „kančia“, numatydami jo ateities vargus. Kaino palikuonių miestas Enochas, kurį jis pastatė, simbolizuoja bandymą sukurti pasaulietinę tvarką ir saugumą, nepripažįstant Dievo autoriteto, kas vėliau veda į Lamecho agresyvų elgesį. Ši seka rodo, kaip nuodėmė greitai progresuoja nuo pavydo iki žudynių ir savęs išaukštinimo.