Mizoginija – tai gilus nusistatymas prieš moteris, dažnai pasireiškiantis panieka, žeminimu ar net smurtu. Žodis kilęs iš graikų kalbos, kur „misos” reiškia neapykantą, o „gynė” – moterį. Tai ne tik paprasti stereotipai, bet ir sistema, kuri palaiko vyrų viršenybę, ribodama moterų teises ir galimybes. Ji gali būti akivaizdi – priekabiavimas ar smurtas – arba slapta, kai pačios moterys pradeda tikėti žeminančiomis idėjomis apie save ar kitas.
Ši nuostata siekia senus laikus, kai patriarchatas ėmė dominuoti visuomenėse. Filosofai kaip Aristotelis matė moteris kaip nepilnavertes, o vėliau Schopenhaueris teigė, kad jos skirtos tik namams ir vaikams.
Dabar mizoginija matoma kasdienybėje: smurtas šeimoje, seksualinis priekabiavimas, karjeros kliūtys moterims. Internete ji plinta komentarais ar grasinimais, ypač moterims politikėms ar viešoms asmenims, kurios kritikuojamos ne už idėjas, o už išvaizdą.
Daugelyje religijų patriarchalinės interpretacijos stiprino mizoginiją, nors pačios šventos knygos kartais turi prieštaringų vietų. Štai keli atvejai iš pagrindinių tradicijų:
Krikščionybėje viduramžiais Tertulijonas vadino moterį „velnio vartais”, o raganų medžioklės dažniausiai taikėsi į moteris.
Kai kuriose šakose moterys negali būti kunigėmis, remiantis laiškais kaip Pauliaus.
Islame Korano 4:34 eilutė kartais aiškinama kaip leidžianti vyrams „auklėti” žmonas, o kai kuriose šalyse moterys ribojamos – hijabo privalomumas ar globėjo leidimas keliauti.
Hinduizme senovės tekstai kaip Manusmritis ribojo moterų teises, o sati praktika (našlės deginimas) buvo pateisinama religiniais motyvais, nors dabar uždrausta.
Judaizme ortodoksų tradicijoje moterys atskiriamos sinagogoje, negali būti rabėmis, o kai kurie tekstai laiko jas rituališkai nešvarias per mėnesines.
Budizme vienuolės paklūsta aštuonioms griežtesnėms taisyklėms nei vienuoliai, o kai kuriuose tekstuose moteriškas gimimas vaizduojamas kaip mažiau palankus atgimimas.
Šios praktikos dažnai kyla iš kultūrinių interpretacijų, o ne pačių šventraščių esmės, ir daugelyje bendruomenių vyksta reformos už lygybę.
Kova su mizoginija vyksta per švietimą, įstatymus ir judėjimus. Ji kenkia visiems, ribodama pusės žmonijos potencialą, bet su pasipriešinimu silpsta.