Zhuang Zhou (Džuang Džou) (apie 369–286 m. pr. Kr.) gimė karalystės Song teritorijoje, dabartinėje Henano provincijoje, Kinijoje. Kilęs iš smulkios bajorų šeimos, kuri per Kartuojančių valstybių laikotarpį (475–221 m. pr. Kr.) jau buvo nuskurdusi. Jaunystėje trumpai ėdėjo nedidelės apskrities valdininko pareigas Lakštingalų sodų mieste (dabar Anhujo provincija), bet greit metė tarnybą, nes, pasak legendos, jam pasiūlė aukštesnes pareigas Ču karalystėje, o jis atsisakė sakydamas, kad verčiau „gyvas vilks drugį dumbliname tvenkinyje, negu miręs bus aukojamas šventykloje“.
Daugiau jokios oficialios karjeros neturėjo. Gyveno labai paprastai, audė šiaudines šlepetes pardavimui, vaikščiojo basas, valgė ką radęs. Buvo vedęs, turėjo vaikų, bet apie šeimą žinome tik iš vienos istorijos: kai mirė jo žmona, draugas rado jį dainuojantį ir mušantį būgną į puodą. Paklaustas, kodėl nesielvartauja, atsakė: „Ji buvo, paskui nebuvo, paskui vėl buvo kaip žmogus, dabar vėl nebe. Liūdėti dėl to – tas pats, kas liūdėti, kad pavasaris virsta vasara.“
Draugavo su kitu daoistu Hui Shi (Hui Tzu), logikos meistru – jų pokalbiai ir ginčai pilni knygoje. Pats Zhuangzi laikė save ne filosofu, o „laisvu žmogumi“, kuris tiesiog stebi, kaip viskas keičiasi, ir juokiasi iš tų, kas bando sustabdyti upę.
Mirė sulaukęs maždaug 83 metų. Palaidotas, matyt, kur nors kalnuose netoli gimtinės – tiksli vieta nežinoma.
Knyga „Zhuangzi“ (33 skyriai) greičiausiai buvo surinkta ir redaguota jo mokinių bei vėlesnių kartų. Pirmi septyni skyriai laikomi autentiškiausiais – juose ir yra garsusis Drugio sapnas. Tai vienas laisviausių, poetiškiausių ir juokingiausių tekstų visoje žmonijos istorijoje, iki šiol skaitomas ir Kinijoje, ir Vakaruose.
Knygos „Zhuangzi“ struktūra ir turinys
Knyga „Zhuangzi“ tradiciškai suskirstyta į 33 skyrius, kurie dalijami į tris dalis: Vidiniai skyriai (1–7), Išoriniai skyriai (8–22) ir Įvairūs skyriai (23–33).
Struktūra ir turinys
Vidiniai skyriai (1–7) – laikomi tikrojo Zhuang Zhou kūryba
- Laisvas klajojimas (Xiaoyao You) – apie laisvę nuo ribų ir prisirišimų.
- Visų dalykų sulyginimas (Qi Wu Lun) – apie tikrovės reliatyvumą ir „Drugio sapną“.
- Aukščiausias džiaugsmas (Yang Sheng Zhu) – apie gyvenimo išsaugojimą ir natūralų kelią.
- Žmonių pasaulis (Ren Jian Shi) – apie išmintį gyvenant visuomenėje.
- Didysis mokytojas (De Chong Fu) – apie Dao kaip aukščiausią mokytoją.
- Didysis protas (Da Zong Shi) – apie proto ribotumą ir tikrąją išmintį.
- Sielos ir gyvenimo sutapimas (Ying Di Wang) – apie gyvenimo ir mirties vienovę.
Išoriniai skyriai (8–22) – mokinių ir vėlesnių autorių tekstai
- Paskutiniai mokymai (Pian Mu) – apie Dao tęstinumą.
- Arklių kančios (Ma Ti) – apie prigimties iškraipymą.
- Paskutiniai mokymai (Qu Qie) – apie santykį tarp Dao ir žmogaus.
- Dangaus kelias (Tian Dao) – apie Dao kaip kosminę tvarką.
- Žemės kelias (Tian Di) – apie žmogaus vietą gamtoje.
- Dangus ir žemė (Tian Di Pian) – apie vienovę tarp žmogaus ir visatos.
- Dangaus kelias (Tian Yun) – apie natūralų ritmą.
- Kelių mokyklų palyginimas (Ke Yi) – apie filosofinių mokyklų ginčus.
- Kalbos apie Dao (Shan Mu) – apie kalbos ribotumą.
- Autentiškas mokytojas (Qiu Shui) – apie Dao kaip tikrąjį šaltinį.
- Didysis mokytojas (Zhi Bei You) – apie išminties ribas.
- Didysis mokytojas (Da Sheng) – apie Dao kaip aukščiausią principą.
- Kalbos apie Dao (Shan Mu) – apie kalbos ir prasmės santykį.
- Kalbos apie Dao (Tian Zai) – apie Dao kaip natūralią būtį.
- Kalbos apie Dao (Tian Dao) – apie Dao kaip visų dalykų šaltinį.
Įvairūs skyriai (23–33) – vėlyvi priedai
- Kalbos apie Dao (Geng Sang Chu) – apie Dao ir žmogaus ribas.
- Kalbos apie Dao (Xu Wu Gui) – apie Dao kaip tuštumą.
- Kalbos apie Dao (Ze Yang) – apie Dao kaip natūralų kelią.
- Kalbos apie Dao (Wai Wu) – apie Dao kaip visų dalykų vienovę.
- Kalbos apie Dao (Yu Yan) – apie kalbos ribotumą.
- Kalbos apie Dao (Dao Zhi) – apie Dao kaip aukščiausią principą.
- Kalbos apie Dao (Dao Zhi Pian) – apie Dao ir žmogaus santykį.
- Kalbos apie Dao (Yu Fu) – apie Dao kaip natūralų ritmą.
- Kalbos apie Dao (Yu Fu Pian) – apie Dao kaip tuštumą.
- Kalbos apie Dao (Lie Yukou) – apie Dao ir žmogaus ribas.
- Kalbos apie Dao (Tian Xia) – apie filosofinių mokyklų palyginimą ir Dao viršenybę.