Antropogenezė žodis sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: ἄνθρωπος (ánthrōpos) – „žmogus“, γένεσις (génesis) – „gimimas, kilmė, atsiradimas“. Pažodžiui reiškia „žmogaus kilmė“ arba „žmonijos atsiradimas“.
Terminas „antropogenezė“ iki 1868 m. niekur nebuvo vartojamas – tai buvo visiškai naujas Ernsto Haeckelio sukurtas žodis, kuriuo jis norėjo pabrėžti, kad žmogaus kilmė yra toks pat gamtinis procesas kaip bet kurios kitos rūšies raida. Haeckelis savo 1868 m. knygoje „Natürliche Schöpfungsgeschichte“ net skyrė atskirą skyrių „Anthropogenie oder Entwicklungsgeschichte des Menschen“ („Antropogenezė arba žmogaus vystymosi istorija“) ir ten išdėstė 22 nuoseklias stadijas nuo vienaląsčio organizmo iki šiuolaikinio žmogaus, remdamasis Darvino teorija bei savo garsiuoju „biogenetiniu dėsniu“ (ontogenezė atkartoja filogenezę). Šis terminas taip greitai prigijo, kad jau 1874 m. angliškame knygos leidime buvo išverstas kaip „Anthropogeny“ arba „Anthropogenesis“, o per kelis dešimtmečius tapo standartiniu moksliniu žodžiu visoje Europoje ir Amerikoje, reiškiančiu žmogaus evoliuciją iš gyvūnų pasaulio.
Helena Blavatsky šį terminą perėmė ir visiškai perkrovė ezoterine prasme. Teosofinėje literatūroje jis rašomas Anthropogenesis (angl. forma) ir juo pavadintas visas antrasis „Slaptoji doktrina“ tomas (1888 m.).
Blavatsky antropogenezė neturi nieko bendro nei su Darvino evoliucija, nei su biblinio Adomo iš molio sukūrimu. Tai ezoterinė-filosofinė doktrina, pasakojanti, kaip dieviška kibirkštis (Monada) per šimtus milijonų metų pamažu nusileido iš aukščiausių dvasinių planų į tankiausią materiją, tapo šiuolaikiniu žmogumi, o ateityje vėl kils atgal iki dieviškos būtybės.
Pagal ją žmogus yra daug senesnis už mūsų Žemę ir net už visą Saulės sistemą. Jo tikroji pradžia – ne beždžionė ir ne Edeno sodas, o ankstesnės planetų grandinės ir ankstesni žmonijos ciklai. Žmogus, kaip ir visa Visata, yra septyneriopas (septyni kūnai, septyni principai), o jo evoliucija vyksta ne atsitiktine atranka ir ne Dievo įsakymu, bet pagal griežtą kosminį planą, karmą ir septynių šakninių rasių ciklą.
Šaltinis – Dzyan knyga
Antropogenezės doktrina remiasi dvylika archajiškų posmų (stanzų) iš tos pačios legendinės Dzyan knygos. Šį kartą jų yra 12 stanzų ir 49 simboliniai teiginiai (ne 53, kaip Cosmogenesis dalyje).
Šie 49 teiginiai pasakoja visą žmonijos istoriją nuo bekūnių ugnies rūko būtybių iki ateities šeštosios ir septintosios rasės, turinčios antgamtinius gebėjimus. Tai tarsi „žmogaus kosminė odisėja“ per septynis žemynus, septynis didžiuosius kataklizmus ir septynis dvasinius pabudimus.
Pagrindinės antropogenezės idėjos
- Žmogus yra vyriausias Visatos kūrinys – jis buvo sukurtas pirmas (dvasiniuose planuose), o planeta jam prisitaikė vėliau.
- Yra septynios didžiosios „šakninės rasės“, kiekviena gyvena savo žemyne ir turi savo fizinį bei dvasinį išsivystymo lygį.
- Mes dabar esame penktojoje rasėje ir ketvirtajame Žemės rutulyje (mūsų planeta jau buvo trijų ankstesnių pavidalų).
- Kiekviena rasė turi septynis porasius (subrases), o kiekviena subrasė – savo civilizacijas ir nuopuolius.
- Lemūrija ir Atlantida ne mitai, o realios ankstesnės civilizacijos, pražuvusios dėl piktnaudžiavimo okultinėmis jėgomis ir seksualinės degeneracijos.
- Ateities šeštoji rasė pradės gimti po kelių tūkstančių metų, o septintoji užbaigs visą žmonijos ciklą ir žmogus taps „dievišku žmogumi“ (Dhyan Chohanu).
Skirtumas nuo kitų žmogaus kilmės teorijų
| Teorija | Kilmė | Laikas | Tikslas | Žmogaus vieta Visatoje |
|---|---|---|---|---|
| Biblija | Dievas iš molio + Adomo šonkaulis | ~6000 metų | Paklusti Dievui | Kūrinijos karūna |
| Darvinas | Iš beždžionės | ~6–7 mln. metų | Atsitiktinė atranka | Aukščiausia gyvūnų rūšis |
| Antropogenezė (Teosofija) | Iš dieviškos kibirkšties per 7 rases ir 7 planetas | šimtai milijonų metų | Tapti dievu per karmą ir evoliuciją | Visatos mokytojas ir kūrėjas ateityje |
Antropogenezė yra bene kontroversiškiausia „Slaptoji doktrina“ knygos dalis, nes ji tiesiogiai kalba apie Lemūriją, Atlantidą, rasių karmą ir ateities antžmogius. Katalikų Bažnyčia ir mokslas ją laiko gryna fantazija bei pavojinga erezija.
Ernsto Haeckelio 22 žmogaus kilmės stadijos iš 1868 m. knygos „Natürliche Schöpfungsgeschichte“ (žmogaus antropogenezė)
Štai Ernsto Haeckelio 22 žmogaus kilmės stadijos iš 1868 m. knygos „Natürliche Schöpfungsgeschichte“ (žmogaus antropogenezė). Haeckelis jas pateikė kaip griežtą nuoseklią eilę nuo vienaląsčio iki Homo sapiens:
- Monėra (vienaląstis organizmas be branduolio)
- Amoeba (paprasta ląstelė su branduoliu)
- Synamoeba (kolonijinės amebos)
- Blastula (tuščiaviduris ląstelių kamuoliukas)
- Gastrula (dvisluoksnis embrionas – pagrindas visiems aukštesniems gyvūnams)
- Chordonula (pirmykštis chordinių gyvūnų embrionas)
- Acrania (be kaukolės chordatai, pvz., lanceletė)
- Cyclostoma (apskritaburniai – seniausi stuburiniai)
- Pisces (žuvys)
- Dipnoi (dvėsuojančios žuvys – plaučiais ir žiaunomis)
- Amphibia (varliagyviai)
- Reptilia (ropliai)
- Aves (paukščiai – kaip šoninė atšaka)
- Didelphia (žinduoliai su placenta)
- Prosimiae (pusbeždžionės – lemūrai, loriai)
- Simiae catharrina (siauranosiai primatai – beždžionės)
- Simiae platyrrhina (plačianosiai primatai – Naujojo pasaulio beždžionės)
- Anthropoides (žmogbeždžionės – gibonai, orangutanai, šimpanzės, gorilos)
- Pithecanthropus alalus („beždžionžmogis be kalbos“ – hipotetinis pereinamasis tipas, kurį Haeckelis išpranašavo 30 metų anksčiau nei buvo rastas Java žmogus)
- Homo stupidus (primityvus protingas žmogus, dar nekalbantis)
- Homo sapiens primigenius (pirmykštis protingas žmogus – neandertalietis ir panašūs)
- Homo sapiens (šiuolaikinis žmogus – visos dabartinės rasės)
Šios 22 stadijos buvo Haeckelio „žmogaus evoliucijos laiptai“ ir labai ilgai (iki pat XX a. vidurio) buvo naudojamos vadovėliuose kaip standartinis žmogaus kilmės aprašymas.
Įdomu, kad 19-oji stadija (Pithecanthropus alalus) vėliau buvo pavadinta „Java žmogumi“ (1891 m. Eugène Dubois radinys), ir mokslininkai pripažino, kad Haeckelis išpranašavo pereinamąją grandį beveik tiksliai.
Blavatskaja, žinodama šį sąrašą, tyčiojosi iš jo „Slaptojoje doktrinoje“ ir teigė, kad tikroji antropogenezė yra ne 22 biologinės stadijos, o 7 šakninės rasės ir 7 planetos, kur žmogus nusileido iš dvasios į materiją.
12 Dzyan knygos antropogenezės stanzų (49 simboliniai teiginiai)
Tai ezoterinė „žmonijos kosminė poema“, parašyta dar prieš bet kurią žinomą kalbą, ir pasakojanti visą mūsų dvasinę bei fizinę evoliuciją: nuo bekūnių ugnies rūko būtybių pirmojoje rasėje iki ateities dieviškų būtybių septintojoje rasėje. Blavatskaja teigė, kad šie 49 teiginiai yra slaptoji žmonijos istorija, užkoduota Tibeto šventyklose, o visas antrasis „Slaptosios doktrinos“ tomas yra tik šimtų puslapių komentaras prie šių kelių dešimčių eilučių.
STANZA I (4 teiginiai)
- Žiūrėkite, kaip Monada keliauja per Septynis Pasaulius.
- Ji buvo Ugnies Rūke, ji buvo Dvasios Kvėpavimas.
- Ji dar neturėjo pavidalo, ji dar neturėjo vardo.
- Septyni Keliai buvo uždari, Septyni Vartai dar neatidaryti.
STANZA II (4 teiginiai)
- Atėjo laikas. Pirmoji Rasė iššvietė iš savo kūno Šviesos Sūnus.
- Žemė buvo tuščia, bet jau paruošta.
- Bekūniai gimė iš bekūnių.
- Nei karo, nei kovos – tik Palaima.
STANZA III (4 teiginiai)
- Antra Rasė gimė iš prakaito ir iškritusios rasos.
- Jie buvo gelsvi kaip auksas.
- Jie dar neturėjo kaulų, jie buvo kaip šešėliai.
- Saulė juos šildė, Mėnulis juos augino.
STANZA IV (5 teiginiai)
- Trečioji Rasė pradžioje buvo kaip jie.
- Paskui atsirado Didysis Padalijimas.
- Kiaušinis tapo dviem, ir gimė androgynai.
- Tada jie tapo vyrais ir moterimis.
- Trečioji Rasė nužengė į nuodėmę su gyvūnais.
STANZA V (6 teiginiai)
- Ketvirtoji Rasė kilo iš išlikusių šventųjų.
- Jie gyveno Lemūrijoje, didžiuliame žemyne.
- Jie turėjo trečią akį, bet ji užako.
- Jie pastatė didžiulius miestus iš lavos ir metalo.
- Jie kovojo su milžinais ir drakonais.
- Jų karaliai buvo dievai-žyniai.
STANZA VI (5 teiginiai)
- Ketvirtoji Rasė pražuvo per Didįjį Tvaną.
- Atlantida pakilo ir vėl nusėdo.
- Išlikusieji tapo penktosios rasės tėvais.
- Jie atplaukė į naują žemę.
- Jie pamiršo savo dieviškąją kilmę.
STANZA VII (4 teiginiai)
- Penktoji Rasė yra mūsų.
- Mes esame penktoji iš septynių.
- Mes turime penkis pojūčius, bet šeštasis jau budinasi.
- Mes dar esame žemi, bet keliamės.
STANZA VIII (4 teiginiai)
- Kai kurie iš mūsų tapo juodieji magai.
- Jie vėl pažadino gyvūninę prigimtį.
- Jie kūrė beždžiones-žmones ir žmones-beždžiones.
- Už tai jie buvo sunaikinti.
STANZA IX (4 teiginiai)
- Šeštoji Rasė jau pradeda gimti slaptai.
- Ji gims po kelių tūkstančių metų.
- Jie turės šešis pojūčius ir matys astralinį pasaulį.
- Jie bus šviesesni ir aukštesni už mus.
STANZA X (4 teiginiai)
- Septintoji Rasė užbaigs Ratą.
- Žmogus taps Dhyan Chohanu – Dievu-Žmogumi.
- Žemė taps septintuoju rojumi.
- Tada ateis Pralaja ir nauja Manvantara.
STANZA XI (3 teiginiai)
- Kiekviena Rasė turi Septynis Porūšius.
- Mes dabar esame penktoje porūšyje penktojoje rasėje.
- Dar dvi porūšiai ateis prieš šeštąją rasę.
STANZA XII (2 teiginiai)
- Kai Septintoji Rasė pasieks viršūnę, Ratas užsidarys.
- Tada vėl ateis Didžioji Naktis, ir viskas sugrįš į Amžinąjį Kvėpavimą.
Tai ir yra visa „žmonijos paslapties poema“.