„Įvyko danguje karas: Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir slibinas kovojo kartu su savo angelais, bet neįveikė, ir nebeliko jiems vietos danguje. Ir didysis slibinas – senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį – buvo nublokštas į žemę, o kartu su juo nublokšti ir jo angelai.“
(Apreiškimo Jonui 12,7–9)
Šitas trumpas, bet sprogstantis Apreiškimo fragmentas – vienintelė vieta visoje Biblijoje, kur aiškiai pasakojama apie dangaus karą ir trečdalio angelų nuopuolį. Visa kita – tik nuotrupos, vizijos ir simboliai. Bet per šimtmečius Bažnyčios tėvai, teologai ir net paprasti pamokslininkai iš šitų nuotrupų sudėliojo vieną didžiausių krikščioniškosios kosmologijos istorijų.
Istorija nuosekliai
- Pradžia – tobulas dangus
Dievas sukuria angelus – galingas dvasines būtybes, laisvas ir tobulas. Vienas iš jų (arba pats aukščiausias) – aušros žvaigždė, šviesnešys (Liuciferis), pateptasis cherubas, kuris vaikšto tarp ugningų akmenų (Ez 28,14). - Puikybė ir maištas
Toji būtybė užsidega noru būti lygiu Dievui. „Užlipsiu į dangų, aukščiau Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą… būsiu panašus į Aukščiausiąjį!“ (Iz 14,13–14). Maištas prasideda danguje – ne žemėje, ne vėliau, o dar prieš žmogaus sukūrimą arba jo labai pradžioje. - Karas danguje
Mykolas (archangelas, dangaus kariuomenės vadas) su ištikimais angelais stoja prieš slibiną ir jo pasekėjus. Kova baigiasi akimirksniu – slibinas pralaimi. - Trečdalis angelų krinta kartu
Apreiškimo 12,4 sakoma simboliškai: „Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas į žemę.“ Tradiciškai suprantama, kad trečdalis visų angelų pasekė Šėtoną ir buvo išmesti kartu su juo. - Kritimas į žemę
„Nebebuvo jiems vietos danguje.“ Jie nublokšti žemyn – ne į pragarą (dar ne), o į žemę ir į orą (Ef 2,2 – „oro kunigaikštystės valdovas“). Čia jie tampa demonais, o jų vadas – Šėtonu („priešininku“) ir Velniu („kaltintoju“). - Galutinis likimas
Po tūkstantmečio karalystės Šėtonas bus surištas (Apr 20,2), o po paskutinio maišto – įmestas į ugnies ežerą kartu su žvėrimi ir netikruoju pranašu, kur „kankinsis per amžius amžius“ (20,10). Demonai (puolę angelai) dalysis tuo pačiu likimu (Mt 25,41 – „amžinoji ugnis, paruošta velniui ir jo angelams“).
Iš kur kilo „trečdalis“?
- Tiesiogiai iš Apr 12,4 – „jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių“.
- Žvaigždės Biblijoje dažnai reiškia angelus (Job 38,7; Apr 1,20).
- Ankstyvieji Bažnyčios tėvai (Origenas, Augustinas) ir viduramžių teologai (Tomas Akvinietis) šį skaičių priėmė kaip tikslų arba bent simboliškai didelį.
Kiti Biblijos fragmentai, kurie prideda detalių
- Ez 28,12–19 – „Tu buvai tobulas savo keliuose nuo tos dienos, kai buvai sukurtas, kol tavyje atsirado neteisybė… todėl Aš išmečiau tave iš Dievo kalno.“
- Iz 14,12–15 – „Kaip kritai iš dangaus, aušros žvaigžde!“
- Lk 10,18 – „Aš mačiau Šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus.“
- Jud 6 – „Angelai, nepasilikę savo valdžioje, bet palikę savo buveinę, laikomi amžinais pančiais tamsoje didžiosios dienos teismui.“
- 2 Pt 2,4 – „Dievas nepasigailėjo nusidėjusių angelų, bet įmetė juos į pragarą ir atidavė tamsos duobėse laikyti teismui.“
Trumpai
Dar prieš žmogaus sukūrimą (arba jo labai pradžioje) vienas iš aukščiausių angelų – Liuciferis – išpuikė ir norėjo būti kaip Dievas. Trečdalis angelų pasekė jį maište. Mykolas su ištikimais angelais nugalėjo slibiną ir jo pasekėjus. Visi jie buvo išmesti iš dangaus į žemę. Nuo tada jie tapo demonais, o jų vadas – Šėtonu. Galiausiai visi bus įmesti į ugnies ežerą.
Įdomu tai, kad kai kurie žydų Midrašo pasakojimai, kurie turėjo įtakos ankstyvajai krikščionių minties raidai, kalba apie tai, kad šis maištas kilo ne vien iš puikybės, bet ir iš pavydo žmonijai. Mat Dievas paskelbė, kad sukurs žmogų, kuris bus aukštesnis už angelus, o tai sukėlė nepasitenkinimą tarp kai kurių dangiškųjų tarnų. Šis įvykis, nors ir aprašytas simboliškai, iš esmės yra pasakojimas apie laisvos valios pasirinkimą – net ir tobuliausia būtybė gali pasirinkti atsisakyti Dievo tvarkos. Tai pabrėžia, kad Dievo meilė ir valdžia reikalauja laisvo sutikimo, o ne priverstinio paklusnumo. Šis trečdalis tapo pavyzdžiu, kas nutinka, kai dvasinė galia naudojama prieš Kūrėją.