Marsanesas (gr. Μαρσάνης; tarpt. Marsanes), kartais vadinamas liet. altern. Marsanė, Marsanas, Marsanės traktatas yra dešimtajame Nag Hamadžio bibliotekos kodekse (NHC X, 1) rastas gnostinis traktatas, parašytas maždaug II a. pabaigoje arba III a. pradžioje. Šis kūrinys priklauso vėlyvajai setitų gnosticizmo tradicijai, kuriai būdingas perėjimas nuo ankstyvųjų mitologinių pasakojimų prie sudėtingos, neoplatonizmui artimos metafizikos. Nors rankraštis išliko itin fragmentiškas (išlikę tik apie ketvirtadalį pradinio teksto), jis yra unikalus šaltinis tiriant antikinę raidžių simboliką, teurgiją ir sielos kilimo per dangiškąsias sferas praktikas. Marsanesas šiame tekste pristatomas kaip pranašas ir vizionierius, kuris asmeniškai patyrė dvasinę transformaciją ir gavo apreiškimą, leidžiantį suprasti visatos struktūrą bei sielos išsilaisvinimo mechanizmus.
Traktato turinys sukasi apie sudėtingą kosmoso hierarchiją, kurią Marsanesas suskirsto į trylika dvasinių lygmenų arba sferų. Autorius teigia, kad siela, norėdama sugrįžti į savo dvasinę tėvynę (Pleromą), turi įveikti šias sferas naudodama specifines žinias apie garsus, raides ir skaičius. Skirtingai nuo kitų gnostinių raštų, kuriuose pabrėžiama kova su piktosiomis galiomis (archontais), Marsanesas didžiausią dėmesį skiria intelektualiam ir mistiniam elementų pažinimui. Gnosticizmo istorijoje šis tekstas žymi etapą, kai religinis judėjimas tapo itin rafinuota filosofine sistema, bandančia paaiškinti dieviškąją būtį per matematines ir kalbines struktūras.
Tekstas pasižymi stipriu spekuliatyviu pobūdžiu, kurį sunku suprasti be gilių antikinės filosofijos žinių. Marsanesas moko, kad aukščiausioji dievybė yra visiškai nepažini ir transcendentiška, todėl bendravimas su ja galimas tik per tarpinius lygmenis. Pranašas savo kelionės metu ne tik stebi dieviškąją tvarką, bet ir pats tampa jos dalimi, taip įrodydamas, kad dvasinis žmogus gali pakilti virš materialaus pasaulio apribojimų. Kūrinys baigiasi raginimu siekti pažinimo, kuris yra ne tik pasyvus žinojimas, bet ir aktyvus dvasinis darbas, reikalaujantis visiško atsidavimo tiesai.
Raidžių mistika ir teurginė praktika
Didelė dalis Marsaneso traktato fragmentų skirta graikų abėcėlės raidžių analizei, jas siejant su dangiškomis galiomis ir sielos dalimis. Marsanesas aiškina, kad kiekviena raidė, balsis ar jų derinys turi specifinę vibraciją ir dvasinę reikšmę, kuri atitinka tam tikrą visatos lygmenį. Pavyzdžiui, balsiai šiame tekste dažnai interpretuojami kaip dvasinės emanacijos, o jų teisingas tarimas arba vizualizacija tarnauja kaip teurginis įrankis, padedantis sielai kilti aukštyn.
Toks požiūris į kalbą kaip į magišką ir kosminę struktūrą buvo paplitęs II–III a. ezoteriniuose judėjimuose. Marsanesas teigia, kad dieviškosios jėgos pasireiškia per kalbos garsus, todėl siela, suprasdama šią abėcėlę, gali tiesiogiai bendrauti su aukštesnėmis būtybėmis. Tai rodo, kad setitų gnosticizmas savo vėlyvojoje stadijoje integravo pitagorišką skaičių simboliką ir graikų gramatikos studijas į vientisą išganymo schemą, kurioje mokslas ir mistika nebuvo atskirti.
Filosofinė sintezė ir neoplatonizmo įtaka
Marsaneso traktatas yra ryškus pavyzdys, kaip gnosticizmas sąveikavo su to meto neoplatonizmu. Kūrinio terminologija, pavyzdžiui, kalbos apie „Trejybę“ (Tėvą, Motiną ir Sūnų kaip dvasines kategorijas) bei „Nepažinųjį“, yra artima Plotino ar Porfirijo filosofinėms sistemoms. Marsanesas bando suderinti tradicinius gnostinius mitus su abstrakčia metafizika, taip paversdamas sielos kelionę intelektualiu procesu.
Mokslininkai pabrėžia, kad Marsanesas nesiekia kurti naujų mitų, o veikiau racionalizuoja jau esamus, suteikdamas jiems filosofinį svorį. Nors kūrinys išliko fragmentiškas, jame užfiksuota minties kryptis rodo, kad ankstyvieji krikščionys-gnostikai buvo aktyvūs antikos intelektualinio gyvenimo dalyviai. Pagrindiniai traktato akcentai:
- Trylika dvasinių sferų: Detalus sielos kilimo lygmenų aprašymas.
- Abėcėlės metafizika: Raidžių kaip kosminių elementų naudojimas.
- Aukščiausias transcendentiškumas: Dievas kaip visiškai nepažini pilnatvė.
- Vizionieriškas autoritetas: Marsanesas kaip asmeninis liudytojas, praėjęs visą dvasinį kelią.
Šis traktatas lieka vienu sudėtingiausių Nag Hamadžio bibliotekos radinių, primenančiu apie laikotarpį, kai religija buvo ne tik tikėjimo, bet ir gilaus mąstymo rezultatas. Marsanesas savo darbu įrodo, kad dvasinė laisvė pasiekiama tik per supratimą, kaip veikia pati būties kalba ir jos dangiškoji gramatika. Tai tekstas tiems, kurie nebijo intelektualinio svorio siekdami dvasinės šviesos.
Marsanesas
… (10 eilučių neatkuriama)
… ir atlygis. Jie atėjo pažinti; jie rado jį tyra širdimi, (ir) jie nėra jo varginami blogybėmis. Tiems, kurie priėmė jus (dgs.), bus duotas jų pasirinktas atlygis už ištvermę, ir jis atitols blogybes nuo jų. Tačiau tegul nė vienas iš mūsų nesielvartauja ir negalvoja savo širdyje, kad didysis Tėvas […]. Nes jis žvelgia į Visatą ir rūpinasi jais visais. Ir jis parodė jiems savo […]. Tie, kurie …
… (10 eilučių neatkuriama)
… iš pradžių.
Bet kalbant apie tryliktąjį antspaudą, aš jį įtvirtinau kartu su žinojimo viršūne ir poilsio tikrumu. Pirmasis, antrasis ir trečiasis yra pasaulietiški ir medžiagiški. Aš informavau jus apie juos, kad jūs turėtumėte […] savo kūnus. Ir pojūčiais suvokiama galia bus […] tie, kurie ilsėsis, ir jie bus apsaugoti nuo aistros ir sąjungos padalijimo.
Ketvirtasis ir penktasis, kurie yra aukščiau, šiuos jūs pažinote […] dieviški. Jis egzistuoja po […] ir prigimtis […], tai yra, tas, kuris […] trys. Ir aš informavau jus apie […] trijuose […] šiais dviem. Aš informavau jus apie tai, kad tai yra bekūniška … (1 eilutė neatkuriama) … ir po […] viduje […] kiekvienas […] kuris […] jūsų […]. Penktasis, apie atsivertimą tų, kurie yra manyje, ir apie tuos, kurie gyvena toje vietoje.
Bet šeštasis, apie save-pagimdžiusius (saviveiksmius), apie bekūnę būtį, kuri egzistuoja dalinai, kartu su tais, kurie egzistuoja Visatos tiesoje […] supratimui ir užtikrintumui. Ir septintasis, apie save-pagimdžiusią galią, kuri yra trečiasis tobulas […] ketvirtas, apie išganymą ir išmintį. Ir aštuntasis, apie protą, kuris yra vyriškas, kuris pasirodė pradžioje, ir (apie) būtį, kuri yra bekūnė, bei intelektualųjį pasaulį. Devintasis, […] galios, kuri pasirodė pradžioje. Dešimtasis, apie Barbelo, mergelę […] Eono. Vienuoliktasis ir dvyliktasis kalba apie Nematomąjį, kuris turi tris galias, ir Dvasią, kuri neturi būties, priklausančią pirmajai Nepagimdytai (mot. gim.). Tryliktasis kalba apie Tylųjį, kuris nebuvo žinomas, ir pirmenybę to, kuris nebuvo išskirtas.
Nes aš esu tas, kuris suprato tai, kas tikrai egzistuoja, nesvarbu, ar dalinai, ar visiškai, pagal skirtumą ir tapatumą, kad jie egzistuoja nuo pradžios visoje vietoje, kuri yra amžina, <t. y.> visi tie, kurie atsirado, nesvarbu, ar be būties, ar su būtimi, tie, kurie yra nepagimdyti, ir dieviškieji eonai kartu su angelais, ir sielos, kurios yra be klastos, ir sielų drabužiai, paprastųjų panašumai. Ir po to jie buvo sumaišyti su […] jais. Bet vis dar […] visa būtis […] kuri imituoja bekūnę būtį ir neesminę (mot. gim.). Galiausiai visa suterštis buvo išgelbėta kartu su pastarosios (mot. gim.) nemirtingumu. Aš svarsčiau ir pasiekiau pojūčiais suvokiamo pasaulio ribą. <Aš pažinau> dalis po dalies visą bekūnės būties vietą ir <aš> pažinau intelektualųjį pasaulį. <Aš pažinau>, kai <aš> svarščiau, ar visais atžvilgiais pojūčiais suvokiamas pasaulis yra vertas būti išgelbėtas visas.
Nes aš nenustojau kalbėjęs apie Save-pagimdžiusįjį, O […] tapo […] dalis po dalies visa vieta. Jis nusileido; vėl jis nusileido <iš> Nepagimdytojo, kuris neturi būties, kuris yra Dvasia. Tas, kuris egzistuoja prieš juos visus, pasiekia dieviškąjį Save-sukūrusįjį. Tas, kuris turi būtį, ieško […] ir jis egzistuoja […] ir jis yra kaip […] ir iš […] dalindamas […] aš tapau […] daugeliui, nes akivaizdu, kad jis išgelbsti daugybę.
Bet po visų šių dalykų aš ieškau Trijų-Galių turinčiojo karalystės, kuri neturi pradžios. Iš kur jis pasirodė ir veikė, kad užpildytų visą vietą savo galia? Ir kokiu būdu nepagimdytieji atsirado, jei jie nebuvo pagimdyti? Ir kokie yra skirtumai tarp eonų? Ir kalbant apie tuos, kurie yra nepagimdyti, kiek jų yra? Ir kuo jie skiriasi vienas nuo kito?
Kai aš pasiteiravau apie šiuos dalykus, aš suvokiau, kad jis veikė iš tylos. Jis egzistuoja nuo pradžios tarp tų, kurie tikrai egzistuoja, kurie priklauso Tam, kuris egzistuoja. Yra kitas, egzistuojantis nuo pradžios, priklausantis Tam, kuris veikia Tyliojo viduje. Ir tyla […] jį veikia. Kiek šis […], tiek tas veikia iš tylos, kuri priklauso Nepagimdytojui tarp eonų, ir nuo pradžios jis neturi būties. Bet To energija <yra> Trijų-Galių turintysis, tas nepagimdytas prieš Eoną, neturintis būties. Ir įmanoma išvysti Tyliojo tylos viršenybę, t. y. Trijų-Galių energijos viršenybę. Ir Tas, kuris egzistuoja, kuris yra tylus, kuris yra virš dangaus […], apreiškė Trijų-Galių turintįjį, Pirmąjį-Tobuląjį.
Kai jis […] galioms, jos džiaugėsi. Tie, kurie yra manyje, buvo ištobulinti kartu su visais likusiais. Ir jie visi palaimino Trijų-Galių turintįjį, po vieną, kuris yra Pirmasis-Tobulasis, laimindami jį grynumu, visur šlovindami Viešpatį, kuris egzistuoja prieš Visatą, […] Trijų-Galių turintįjį. […] jų garbinimas […] aš pats, ir aš vis dar eisiu teiraudamasis, kaip jie tapo tylūs. Aš suprasiu galią, kurią aš gerbiu.
Trečioji Trijų-galių galia, kai ji (mot. gim.) suvokė jį, pasakė man: „Tylėk, kad pažintum; bėk ir ateik prieš mane. Bet žinok, kad šis buvo tylus, ir įgyk supratimą“. Nes galia lydi mane, vesdama mane į Eoną, kuris yra Barbelo, vyriškoji Mergelė.
Dėl šios priežasties Mergelė tapo vyriška, nes ji buvo atskirta nuo vyro. Žinojimas stovėjo už jo ribų, nes jis priklauso jam. Ir ji, kuri egzistuoja, ji, kuri ieškojo, turi (jį), lygiai kaip Trijų-Galių turintysis turi (jį). Ji pasitraukė nuo jų, nuo šių dviejų galių, kadangi ji egzistuoja už Didžiojo ribų, kaip ji […] kuri yra virš […], kuri yra tyli, kuri turi šį įsakymą tylėti. Jo žinojimas ir jo hipostasė bei jo veikla yra tie dalykai, apie kuriuos kalbėjo Trijų-Galių turinčiojo galia, <sakydama>: „Mes visi pasitraukėme į save. Mes tapome tylūs, ir kai mes pažinome jį, tai yra Trijų-Galių turintįjį, mes nusilenkėme; mes […]; mes palaiminome jį […] virš mūsų“. […].
[…] nematoma Dvasia pakilo į savo vietą. Visa vieta buvo apreikšta; visa vieta išsiskleidė <kol> jis pasiekė viršutinį regioną. Vėl jis pasitraukė; jis privertė visą vietą būti apšviestą, ir visa vieta buvo apšviesta. Ir jums (dgs.) buvo duota trečioji dalis dvasios galios To, kuris turi tris galias. Palaimintas yra […]. Jis sakė: „O jūs, kurie gyvenate šiose vietose, jums būtina pažinti tuos, kurie yra aukščiau už šiuos, ir pasakyti apie juos galioms. Nes tu (vns.) tapsi išrinktuoju su išrinktaisiais paskutiniais laikais, kai nematoma Dvasia pakils aukštyn. Ir jūs patys, bėkite su juo aukštyn, nes turite didžiąją karūną, kuri […].
Bet dieną […] pamojuos […] bėkite aukštyn […] ir pojūčiais suvokiamas […] matomas […] ir jie …
(du puslapiai trūksta, plius 14 eilučių kito puslapio viršuje)
… suvokimas. Jis yra per amžius, neturintis būties, Tame, kuris yra, kuris yra tylus, Tas, kuris yra nuo pradžios, kuris neturi būties […] dalis […] nedalomas. […] svarstyti …
… (apie 20 eilučių neatkuriama)
… aš gyvenau tarp eonų, kurie buvo pagimdyti. Kadangi man buvo leista, aš tapau tarp tų, kurie nebuvo pagimdyti. Bet aš gyvenau didžiajame Eone, kaip aš […]. Ir […] trys galios […] Tas, kuris turi tris galias. Trys galios […] Tylusis ir Trijų-Galių turintysis […] tas, kuris neturi kvėpavimo. Mes atsistojome […] į …
… (apie 23 eilutės beveik visiškai neatkuriamos)
… kuris neturi kvėpavimo, ir jis egzistuoja […] visiškai. Ir aš mačiau […] jį didžiajai (mot. gim.) […] jie pažino jį …
… (apie 21 eilutė beveik visiškai neatkuriama)
… yra aktyvus […] kodėl, vėlgi, (ar) žinojimas […] nežinantis, ir […] jis rizikuoja […] kad jis taptų …
… (9 eilutės beveik visiškai neatkuriamos)
… tie […]. Bet būtina, kad […] neturėtų formos […] šiam […] egzistuoja prieš […] mintis […] nuo pradžios […] tas, kuris …
… (apie 6 eilutės neatkuriamos)
… šie […] pažvelgė į […] devyniuose […] kosminė hebdomada (septyniukė) […] dieną […] per amžius …
… (8 eilutės neatkuriamos)
… ir […] po daugelio metų […], kai aš pamačiau Tėvą, aš pažinau jį, ir […] daug […] dalinis […] per amžius […] medžiagiškieji […] pasaulietiški […] virš […] papildomai …
… (apie 18 eilučių neatkuriamos)
… iš […] į tuos, kurie […] juos į […] pavadinti juos. Ir (kalbant apie) jų nomenklatūrą, patys liudykite, kad esate žemesni už jų […] ir jų hipostasę.
Bet papildomai, kai …
… (apie 18 eilučių neatkuriamos)
… paslėpta […] trečioji galia. Palaimintoji Valdžia (mot. gim.) sakė […] tarp šių ir […], t. y. ji, kuri neturi […]. Nes nėra šlovės […] nei net to, kuris […]. Nes iš tiesų, tas, kuris …
… (apie 18 eilučių neatkuriamos)
… ir Zoadiako ženklai […], ir […], ir […] kurie neturi […] įgyti […] revoliucijai (apsisukimui) […]. Bet siela(os) […] ten […] šio kūnas(ai) […] dangaus siela(os) […] aplink […] pavidalas […] kuris yra …
… (apie 19 eilučių beveik visiškai neatkuriamos)
… visi panašumai […] juos […] visos formos […] pavidalas(ai), kad jie […] ir taptų […] patys […], ir […] gyvūnai […], ir …
(trūksta 2 puslapių)
… ten. Tačiau jų galios, kurios yra angelai, turi žvėrių ir gyvūnų pavidalus. Kai kurie iš jų yra polimorfiniai (daugiapavidalai) ir, priešingai prigimčiai, jie turi savo vardus, kurie […]. Jie yra padalinti ir […] pagal […] ir […] pavidale […]. Tačiau tie, kurie yra garso aspektai pagal trečiąjį, kyla iš būties. Ir kalbant apie juos, visų šių (pastabų) pakanka, kadangi mes (jau) kalbėjome apie juos.
Nes šis padalijimas vėl vyksta tuose regionuose tokiu būdu, kokį paminėjome nuo pradžios. Tačiau siela, kita vertus, turi skirtingus pavidalus. Sielos pavidalas egzistuoja šia forma, t. y. (siela), kuri atsirado savo pačios valia. Pavidalas yra antroji sferinė dalis, o pirmoji leidžia tai, eEiou, saviveiksmė siela, aeEiouO. Antroji schema, eEiou, … tų, kurie turi du garsus (dvibalsiai), pirmasis būdamas padėtas po jų …
… (3 eilutės neatkuriamos)
… šviesa.
Valdykitės, priimkite negendantį sėmenį, veskite vaisių ir neprisiriškite prie savo turtų.
Bet žinokite, kad oksitonai (aukšto kirčio garsai) egzistuoja tarp balsių ir dvibalsių, kurie yra šalia jų. Tačiau trumpieji yra žemesni, ir […] yra […] jų. Tie, kurie […], kadangi jie yra tarpiniai […]. Pusbalsių garsai yra pranašesni už dusliuosius (priebalsius). O tie, kurie yra dvigubi, yra pranašesni už pusbalsius, kurie nesikeičia. Tačiau aspiratos (pūstiniai garsai) yra geresni už neaspiruotus dusliuosius (priebalsius). Ir tie, kurie yra tarpiniai, priims savo derinį, kuriame jie yra; jie nežino dalykų, kurie yra geri. Jie (balsiai) yra derinami su tarpiniais, kurie yra menkesni. Pavidalas po pavidalo, <jie sudaro> dievų ir angelų nomenklatūrą, ne todėl, kad jie būtų sumaišyti vieni su kitais pagal kiekvieną pavidalą, bet tik (todėl), kad jie turi gerą funkciją. Neatsitiko taip, kad <jų> valia būtų apreikšta.
Nenustokite nusidėti ir nedrįskite naudotis nuodėme.
Bet aš kalbu jums (vns.) apie tris […] sielos pavidalus. Trečiasis sielos pavidalas yra […] yra sferinis, padėtas po jo, iš paprastų balsių: eee, iii, ooo, uuu, OOO. Dvibalsiai buvo tokie: ai, au, ei, eu, Eu, ou, Ou, oi, Ei, ui, Oi, auei, euEu, oiou, ggg, ggg, ggg, aiau, eieu, Eu, oiou, Ou, ggg, ggg, aueieu, oiou, Eu, tris kartus vyriškai sielai. Trečiasis pavidalas yra sferinis. Antrasis pavidalas, būdamas padėtas po jo, turi du garsus. Vyriškos sielos trečiasis pavidalas (susideda) iš paprastų balsių: aaa, eee, EEE, iii, ooo, uuu, OOO, OOO, OOO. Ir šis pavidalas skiriasi nuo pirmojo, bet jie primena vienas kitą, ir jie sukelia kai kuriuos įprastus tokio pobūdžio garsus: aeEoO. Ir iš šių (yra sudaromi) dvibalsiai.
Taip pat ketvirtasis ir penktasis. Jų atžvilgiu jiems nebuvo leista apreikšti visos temos, bet tik tuos dalykus, kurie yra akivaizdūs. Jūs (dgs.) buvote mokomi apie juos, kad juos suvoktumėte, tam, kad ir jie visi galėtų ieškoti ir rasti, kas jie yra, arba patys vieni […], arba vieni per kitus, arba kad apreikštų likimus, kurie buvo nulemti nuo pradžios, arba nuoroda į save pačius, arba nuoroda vienas į kitą, lygiai kaip jie egzistuoja vienas su kitu garse, nesvarbu, ar dalinai, ar formaliai.
Jiems įsakyta paklusti, nes jų dalis yra sugeneruota ir formali. (Jiems įsakyta) arba ilgųjų (balsių), arba tų, kurie turi dvejopą laiko vertę, arba trumpųjų (balsių), kurie yra maži […], arba oksitonų, arba tarpinių, arba baritonų (žemo kirčio garsų).
Ir priebalsiai egzistuoja kartu su balsiais, ir individualiai jiems įsakyta ir jie paklūsta. Jie sudaro angelų nomenklatūrą. Priebalsiai yra patys savaime egzistuojantys, ir kai jie keičiami, <jie> paklūsta paslėptiems dievams per ritmą (mušimą), toną, tylą ir impulsą. Jie šaukiasi pusbalsių, kurie visi vieningai jiems paklūsta, kadangi tik nesikeičiantys dvigubi (priebalsiai) egzistuoja kartu su pusbalsiais.
Bet aspiratos, neaspiruoti ir tarpiniai garsai sudaro dusliuosius (priebalsius). Vėlgi […] jie yra sujungti vieni su kitais ir jie yra atskirti vieni nuo kitų. Jiems įsakyta ir jie paklūsta, ir jie sudaro nežinančią nomenklatūrą. Ir jie tampa vienu, dviem, trimis, keturiais, penkiais ar šešiais, iki septynių, turėdami paprastą garsą, <kartu su> šiais, kurie turi du garsus, […] septyniolikos priebalsių vieta. Tarp pirmųjų vardų kai kurie yra menkesni. Ir kadangi šie neturi būties, arba jie yra būties aspektas, arba jie padalija proto prigimtį, kuri yra vyriška (ir) kuri yra tarpinė.
Ir tu (vns.) įdėk tuos, kurie primena vienas kitą su balsiais ir priebalsiais. Kai kurie yra: bagadazatha, begedezethe, bEgEdEzEthE, bigidizithi, bogodozotho, buguduzuthu, bOgOdOzOthO. O kiti […] babebEbibobubO. Bet likusieji yra kitokie: abebEbibob, kad tu (vns.) galėtum juos surinkti ir būti atskirtas nuo angelų.
Ir bus tam tikri poveikiai. Pirmoji (mot. gim.), kuri yra gera, yra iš triados. Ji […] turi poreikį … (1 eilutė neatkuriama) … jų pavidalai. <Dviadas> (diada) ir monada neprimena nieko, bet jie yra pirmieji egzistuojantys. Dviadas, būdamas padalintas, yra atskirtas nuo monados, ir jis priklauso hipostazei. Tačiau tetrada (ketvertas) gavo elementus, o pentada (penketas) gavo santarvę (konkordą), o heksada (šešetas) ištobulėjo pati savaime. Hebdomada (septynetas) gavo grožį, o ogdoada (aštuonetas) gavo […] pasiruošusi … (1 eilutė neatkuriama) … labai. Ir dekada (dešimtis) apreiškė visą vietą. O vienuolika ir dvylika perėjo […] neturėdami […] tai yra aukščiau […] septyni …
… (9 eilutės beveik visiškai neatkuriamos)
… žada, kad […] pradėti juos skirti ženklo ir taško pagalba, tą, kuris ginčijasi, nuo to, kuris yra priešas.
Taip […] būties … (1 eilutė neatkuriama) … raidės […] šventame arba pagal ryšį, egzistuojantį atskirai. Ir <jie> egzistuoja vienas su kitu generacijoje arba gimime. Ir pagal […] generaciją, jie neturi […] šie …
… (10 eilučių neatkuriama)
… vienas […] sakantis mįslę.
Kadangi pojūčiais suvokiamame pasaulyje egzistuoja šventykla, kuri matuoja septynis šimtus uolekčių, ir upė, kuri […] viduje […] per amžius, jie […] trys […] keturiems […] antspaudams […] debesys, ir vandenys, ir vaškinių atvaizdų formos, ir kai kurie smaragdiniai panašumai.
Kalbant apie likusius, aš tave (vns.) išmokysiu apie juos. Tai yra vardų generacija. Ta (mot. gim.), kuri nebuvo sugeneruota […] nuo pradžios …
… (9 eilutės beveik visiškai neatkuriamos)
… laikas(ai), kai apribotas, kai išskleistas, kai sumažintas. Tačiau egzistuoja švelnus žodis, ir egzistuoja kitas žodis, kuris artinasi, būdamas […] tokiu būdu … (1 eilutė neatkuriama) … Ir jis […] skirtumas […] ir […] visa ir […] nedalomos būtybės, ir galia […] turinti dalį džiaugsme atskirai ir […], nesvarbu …
… (7 eilutės neatkuriamos)
… galia […] jis egzistuoja kiekvienoje vietoje, […] juos visada. Jis gyvena su kūniškais ir bekūniais.
Tai yra hipostazės žodis, kurį derėtų […] tokiu būdu: jei […] su jų […] padedant tiems, kurie sukelia […] akivaizdu […]. Jei kas nors jį pažįsta, jis jo šauksis.
Tačiau yra žodžiai, iš kurių kai kurie yra du, bet kiti egzistuoja atskirai …
… (10 eilučių beveik visiškai neatkuriamos)
… arba pagal tuos, kurie turi trukmę. Ir šie arba yra atskirti nuo jų, arba jie yra sujungti vienas su kitu arba su savimi pačiais, arba dvibalsiai, arba paprasti balsiai, arba kiekvienas […] arba […] arba […] egzistuoja lygiai kaip […] egzistuoja […] priebalsiai […] jie egzistuoja individualiai, kol yra padalijami ir padvigubinami. Kai kurie turi galią […] pagal raides, kurios yra priebalsiai …
… (8 eilutės beveik visiškai neatkuriamos)
… patys savaime […] ir tris (kartus) balsiams, ir du kartus priebalsiams, ir vieną kartą visai vietai, ir su nežinojimu tiems, kurie pavaldūs pokyčiams […] kurie tapo […] kartu su visa vieta […] galiausiai.
Ir […] jie visi […] jie yra paslėpti, bet jie buvo ištarti atvirai. Jie nesustojo neapreikšti, nei nesustojo neįvardiję angelų. Balsiai prisijungia prie priebalsių, nesvarbu, ar be, ar viduje, […] jie sakė […] išmokyti tave (vns.) […] vėl per amžius. Jie buvo suskaičiuoti keturis kartus, (ir) jie buvo sugeneruoti tris kartus, ir jie tapo …
… (2 eilutės neatkuriamos)
Dėl šių priežasčių mes įgijome pakankamumą; nes dera, kad kiekvienas įgytų galią sau, kad vestų vaisių, ir kad mes niekada nemestume šešėlio paslaptims […] […]. Nes […], kuris yra […] sielos […] Zodiako ženklai […] nauja hipostazė.
Ir atlygis, kuris bus suteiktas tokiam, yra išganymas. Bet priešingai ten nutiks tam, kuris daro nuodėmę. Tas, kuris daro nuodėmę pats savaime […] bus […] …
… (2 eilutės neatkuriamos)
… tam, kad prieš tau (vns.) ištiriant tą, kuris <…>, būtų galima pasakyti kitam apie išaukštintą galią ir dievišką pažinimą bei galybę, kuriai neįmanoma pasipriešinti. Bet tu ištirsi, kas yra vertas, kad jis juos apreikštų, žinodamas, kad tie, kurie daro nuodėmę […] žemyn iki […] kaip jie […] Tėvas […] tai, kas derama. Netrokškite suteikti galios pojūčiais suvokiamam pasauliui. Ar jūs (dgs.) neklausote manęs, kuris gavau išganymą iš intelektualiojo pasaulio? Bet (kalbant apie) šiuos <žodžius> – saugokitės patys – ne […] jų kaip …
… (3 eilutės neatkuriamos)
… suprasti […], ir jis paima […] likusius, aš kalbėsiu apie juos. Tobulybė […], tam, kad ji didėtų […] kurie daro nuodėmę … (1 eilutė neatkuriama) … įkūnytos sielos jų nesuprato. Tos, kurios yra žemėje, taip pat ir tos už kūno ribų, tos danguje, yra daugiau nei angelai. Vieta, apie kurią kalbėjome kiekviename diskurse, šios […] žvaigždės … (1 eilutė neatkuriama) … knyga(os) […] ar jau […] į […]. Palaimintas yra […], nesvarbu, ar jis žvelgia į du, ar žvelgia į septynias planetas, ar į dvylika Zodiako ženklų, ar į trisdešimt šešis dekanus (zodiako dalis) …
… (9 eilutės beveik visiškai neatkuriamos)
… ir šie skaičiai, nesvarbu, ar tie danguje, ar tie žemėje, kartu su tais, kurie yra po žeme, pagal santykius ir padalijimus tarp jų, ir likusioje dalyje […] dalys pagal rūšį ir pagal rūšį (specie) … (1 eilutė neatkuriama) … jie paklus, kadangi ji turi galią […] virš […] jie egzistuoja atskirai …
(Iš likusių 26 puslapių 10 trūksta, o likę 16 yra tiek suirę, kad atpažįstami tik keli išsibarstę žodžiai ir frazės.)