Simonas Kirėnietis (gr. Σίμων ὁ Κυρηναῖος, lot. Simon Cyrenaeus) – Naujajame Testamente minimas žmogus, kuris buvo priverstas nešti Jėzaus kryžių į Golgotą. Evangelijos (Mt 27,32; Mk 15,21; Lk 23,26) sutinka, kad jis buvo iš Kirėnės (dabartinė Libija) ir ėjo pro šalį, kai romėnų kareiviai sustabdė jį.
Evangelijoje pagal Morkų 15,21 net paminimi jo sūnūs: „Aleksandras ir Rufas“ – tai rodo, kad ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje jie buvo žinomi asmenys (gal net Romos bendruomenėje, nes Paulius Rom 16,13 mini Rufą).
Ortodoksinė tradicija
- Simonas – atsitiktinis praeivis, tapęs Jėzaus kančios bendrininku.
- Bažnyčios tėvai (Origenas, Augustinas) jį laiko pavyzdžiu: „Kas nori sekti Kristų, turi nešti jo kryžių.“
- Katalikybėje ir ortodoksijoje – penktoji Kryžiaus kelio stotis.
- Kryžiuočiai ir viduramžių menas dažnai vaizduoja Simoną kaip tvirtą, gailestingą vyrą.
Gnostinė interpretacija (Bazilidiečiai)
Bazilidiečiai (II a.) radikaliai pakeitė istoriją. Pasak šv. Ireniejaus (Adversus haereses I.24.4):
„Jėzus nebuvo nukryžiuotas – vietoj jo nukryžiavo Simoną Kirėnietį. Jėzus stovėjo šalia ir juokėsi.“
Pagal šią versiją:
- Tikrasis Kristus-aeonas (dvasinė esybė) „apsirengė“ Jėzaus kūnu tik laikinai.
- Prieš kryžių Kristus išėjo iš kūno ir „perkėlė“ savo pavidalą Simonui Kirėniečiui.
- Simonas buvo nukryžiuotas, o Kristus, nematomas, juokėsi iš archontų (pasaulio valdovų) kvailumo – jie manė nugalėję Gelbėtoją, bet nužudė tik žmogų.
Tai klasikinis doketizmas: Kristus niekada nekentėjo ir nemirė kūne – kryžius buvo iliuzija arba Demiurgo apgaulė.
Dabar
- Ortodoksiniams krikščionims Simonas Kirėnietis – gailestingumo ir kryžiaus nešimo simbolis.
- Gnostikams ir ezoterikams – „tikroji auka“, o Jėzus – nenukryžiuotas šviesos nešėjas, kuris „juokėsi iš mirties“.