A’ūdhu billāhi min ash-shaytān ir-rajīm (arab. أَعُوذُ بِاللَّهِ مِنَ الشَّيْطَانِ الرَّجِيمِ) yra viena svarbiausių ir dažniausiai tariamų frazių islame. Pažodinis vertimas į lietuvių kalbą:
- „Ieškau prieglobsčio pas Alachą (Dievą) nuo prakeiktojo šėtono“
- „Prašau Alacho apsaugos nuo atstumtojo šėtono“
- „Ieškau apsaugos pas Dievą nuo atstumtojo šėtono“
Svarbu suprasti, kad žodis Alachas yra lietuviškas atitikmuo arabų Allāh – tai tas pats vienintelis Dievas, kurį pripažįsta islamas. Todėl lietuviškai galima vartoti tiek „Alachas“, pabrėžiant islamo tradiciją, tiek „Dievas“, norint parodyti bendrą monoteistinę idėją.
Kiekvienas šios frazės žodis turi gilią teologinę prasmę. A’ūdhu reiškia „ieškau prieglobsčio“ ar „kreipiuosi dėl apsaugos“, billāhi – „pas Alachą (Dievą)“, min – „nuo“, ash-shaytān – „šėtonas“ (tas, kuris nuveda iš kelio), o ar-rajīm – „prakeiktasis“ arba „atstumtasis“. Pastarasis terminas nurodo į Ibliso būseną po jo išmetimo iš rojaus – jis amžiams atmestas ir nutolęs nuo Dievo gailestingumo.
Ši formulė nėra tik tradicija ar paprotys – ji turi tiesioginį pagrindą Korane. Sure An-Nahl (16:98) Dievas įsako:
„Kai skaitai Koraną, prašyk prieglobsčio pas Alachą nuo prakeiktojo šėtono.“
Panašiai Sure Al-A’raf (7:200–201) skelbiama:
„Jei tave užklumpa pagunda iš šėtono, kreipkis į Alachą dėl apsaugos. Iš tiesų, Jis yra Girdintis ir Žinantis. Tie, kurie yra dievobaimingi, kai juos paliečia pagunda nuo šėtono, prisimena Dievą ir tuojau pat praregį.“
Šie ajatai pabrėžia, kad prisiminimas Dievo ir Jo apsaugos prašymas yra tiesioginis ir veiksmingas būdas apsisaugoti nuo šėtono įtakos. Pranašas Mahometas (tebūnie jam Dievo taika) savo gyvenime nuolat mokė šauktis šios frazės ir ragino sekėjus daryti tą patį įvairiausiais gyvenimo momentais.
Kada musulmonai taria šią frazę
Islamo tradicijoje (sunna) ši frazė tariama ne tik prieš Korano skaitymą, bet ir daugeliu kitų gyvenimo akimirkų. Musulmonai taria ta’awwudh (apsaugos formulę):
- Prieš pradedant skaityti Koraną – tai laikoma privaloma (wājib) pagal daugelį islamologų nuomonių
- Prieš maldą (salāt) – kad šėtonas neatitrauktų minčių nuo Dievo
- Įeinant į tualetą – vietą, kuri laikoma džinų ir šėtonų buvimo vieta
- Jaučiant pyktį ar susierzinimą – nes šėtonas kursto žmogaus širdyje neigiamas emocijas
- Prieš valgant, atsigulant miegoti, išeinant iš namų – visuose svarbiuose kasdienės veiklos momentuose
- Pabudus po blogo sapno – kad apsisaugotų nuo šėtono bauginimų
- Matant blogį ar girdint apkalbas – kad neįsileistų blogio į savo širdį
Hadise pasakojama, kaip pranašas Mahometas mokė vaiką, kuris supyko: „Jei pasakysi A’ūdhu billāhi min ash-shaytān ir-rajīm, tavo pyktis praeis.“ Tai rodo, kad ši frazė nėra tik žodinė formulė, bet dvasinis įrankis valdyti emocijas ir mintis.
Šios frazės tarime slypi keletas fundamentalių islamo tikėjimo principų:
- Ji išreiškia pripažinimą žmogaus silpnumo – musulmonas supranta, kad savo jėgomis negali atsispirti šėtono gundymams ir reikia aukštesnės pagalbos.
- Ji įkūnija pasitikėjimą Dievu (tawakkul) – tikėjimą, kad tik Alachas turi tikrą galią apsaugoti nuo blogio.
- Ji primena apie šėtono realumą – tai nėra tik simbolis ar metafora, o tikra esybė, kuri aktyviai stengiasi nukreipti žmones nuo teisingo kelio.
Islamo teologai pabrėžia, kad šėtonas neturi galios prievartauti žmogų nusidėti – jis gali tik siūlyti, gundyti, priminti blogus prisiminimus ar stiprinti žmogaus silpnybes. Todėl šios frazės tarime musulmonas prašo Dievo pagalbos atpažinti šiuos gundymus ir turėti jėgų jiems pasipriešinti.
Nuolatinis ta’awwudh tarimas formuoja musulmono dvasinį budrumą. Jis tampa sąmoningesnis savo minčių, emocijų ir poelgių kilmės. Kai musulmonas taria šią frazę prieš skaitydamas Koraną, jis sukuria dvasinę erdvę, kurioje gali giliau suvokti Dievo žodžius be išorinių ar vidinių trukdžių. Kai jis ją taria jaučiant pyktį ar susierzinimą, sustabdo automatinę reakciją ir suteikia sau galimybę reaguoti protingai ir dievobaimingai.