1971-ųjų kovą Vokietijoje susibūrė trylikos Europos šalių vyskupų atstovai, kurdami struktūrą, kuri tapo balsu katalikiškajai Bažnyčiai keičiamame žemyne. Europos vyskupų konferencijų taryba, arba CCEE (Consilium Conferentiarum Episcoporum Europae), šiandien jungia 39 narius iš 45 šalių, įskaitant 33 nacionalines vyskupų konferencijas ir atstovus iš mažesnių bendruomenių, kaip Monako ar Estijos apaštališkasis administratorius. Tai gyvas organizmas, kur vyskupai dalijasi patirtimi, lyg kaimynai prie vakarienės stalo, tik su Biblijos puslapiais vietoj vyno taurių.
Kilmė iš Vatikano II Susirinkimo dvasios
Taryba kilo po 1960-ųjų Susirinkimo, kai vyskupai suprato, kad kolialumas negali sustoti ties Romos sienomis. Pirmasis generalinis sekretorius Roger Etchegaray, tuometinis Marselio arkivyskupas, vėliau kardinalas, vadino tuos susitikimus „europietišku atgimimu”, kai Rytų ir Vakarų Bažnyčios sėdėjo vienoje pusėje stalo. Mažiau žinomas faktas: vienas steigėjų, lenkų vyskupas, slapta gabeno dokumentus per sieną, kad Rytų Europos balsas nebūtų nutildytas. Tai primena viduramžių vienuolius, slėpusius rankraščius nuo karų, tik čia tikėjimas tapo tiltu per geopolitines propergas.
Struktūra ir vadovybė: nuo Šveicarijos iki Romos
CCEE veikia kaip platus tinklas su prezidiumu, kur pirmininkauja Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas, nuo 2022-ųjų perėmęs vairą iš prancūzų kardinolo André Vingt-Trois. Sekretoriatas iki 2024-ųjų buvo Šv. Galeno mieste Šveicarijoje – tame pačiame, kur XIX a. aptarta migracija, – dabar persikėlė į Romą, arčiau Vatikano. Veikia devynios komisijos: nuo komunikacijos ir jaunimo iki socialinių komunikacijų bei krikščioniško paveldo. Jaunimo komisija, vadovaujama airių vyskupo, organizuoja susitikimus, kur paaugliai iš Balkanų diskutuoja su skandinavais apie Tikėjimo metą, primindami, kad Europa – ne tik katedros, bet ir festivaliai su gitara rankoje.
CCEE išsiskiria bendradarbiavimu su kitomis krikščioniškomis konfesijomis. 2001-aisiais su Europos bažnyčių konferencija (CEC) pasirašyta Charta Oecumenica, o 2025 m. lapkričio 5 d. Romoje pristatyta jos atnaujinta versija popiežiui Leonui XIV, žyminčia 1700-ąsias Nikėjos susirinkimo metines. Dokumente aptariama etika dirbtinio intelekto amžiuje, jaunimo vaidmuo vienybėje ir bendras balsas už teisingumą. Vyskupai iš Ortodoksų ir Protestantų bažnyčių diskutuoja, kaip krikščionys galėtų veikti prieš prekybą žmonėmis, remdamiesi Biblijos eilute apie vergovės panaikinimą. Tai aktualu migracijos bangoms iš Viduržemio jūros, primenant 2015-ųjų krizę, kai CCEE organizavo slėptuves pabėgėliams Lenkijoje ir Italijoje.
Unikalūs renginiai ir istorinės paralelės
2025 m. vasarį Vienoje, šv. Stepono katedroje, surengta 60 rytų katalikų vyskupų liturgija, transliuojama gyvai per nacionalinę žiniasklaidą. Tai lėmė 250-osios Vienos Graikų katalikų seminarijos „Barbareum” metinės, kurią 1775 m. įkūrė imperatorė Marija Terezija kaip tiltą tarp rytų ir vakarų tradicijų. Vyskupai susitiko su Austrijos meru ir ES atstovais, aptardami Bažnyčios vaidmenį formuojant politiką – nuo klimato iki sinodinio kelio, kur rytų tradicijos siūlo modelį bendram sprendimų priėmimui. Tokie susitikimai rodo CCEE kaip praktinę jėgą: remia Ukrainos vyskupus karo metu ar organizuoja simpoziumus apie sekuliarizmą – iš viso aštuonis didelius nuo įkūrimo.
Per daugiau nei penkiasdešimt metų CCEE tapo Europos katalikybės veidu, jungiančiu senas katedras su naujojo amžiaus iššūkiais. Ji ragina naujai evangelizuoti žemyne, kur bažnyčios kartais tuščios, bet širdys alkanos dialogo. Vatikano II Susirinkimas buvo variklis, CCEE – ratas, verčiantis jį į priekį, primindamas, kad tikėjimas gyvas tik liečiantis realybę – nuo Briuselio koridorių iki Karpatų kaimelių.
CCEE išleisti dokumentai ir leidiniai: nuo ekumeninių chartijų iki laiškų su istoriniu atspalviu
Europos vyskupų konferencijų taryba per savo veiklą sukaupė lobyną tekstų, kurie ne tik fiksuoja posėdžius, bet ir įkvepia veiksmus – nuo bendrų maldų iki politinių raginimų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Charta Oecumenica (Ekumentinė chartija), pirminė versija gimusi 2001-aisiais kaip bendras CCEE ir Europos bažnyčių konferencijos (CEC) darbas. Šis tekstas, parašytas po dešimtmečius trukusio dialogo, tapo gairėmis krikščionių vienybei, aptardamas maldą kartu ir liudijimą pasauliui. Įdomu, kad jo idėja kilo iš 1999-ųjų susitikimo Straubinge, kur vyskupai, įkvėpti Nikėjos susirinkimo 1700-mečio, svajojo apie bendrą Europos krikščionybę, primenančią, kaip IV a. Nikėjoje 300 vyskupų, nepaisydami imperatoriškų intrigų, apibrėžė tikėjimo esmę. Atnaujinta versija, pristatyta lapkričio 5 d. Romoje popiežiui Leonui XIV, prideda skyrius apie dirbtinio intelekto etiką – vaizduokite, kaip viduramžių scholastai, lyg šv. Tomas Akvinietis, dabar ginčytųsi su algoritmais, o ne su Aristoteliu. Dokumentas, gimęs iš plataus konsultacijų rato su bažnyčiomis nuo Albanijos iki Švedijos, pabrėžia jaunimo vaidmenį, remdamasis apklausomis, kuriose paaiškėjo, kad 70 proc. Europos katalikų jaunimo nori bendrų ekumeninių renginių.
Kitas perlas – Rapporto annuale CCEE (kasmetinė ataskaita), pvz., 2017 m. leidimas Le Conferenze Episcopali in Europa, kuriame apžvelgiamos Europos vyskupų konferencijų dinamika. Čia ne sausi skaičiai: pasakojama, kaip po Šaltojo karo Rytų Europos bažnyčios, lyg prisikėlusios iš pogrindžio, dalijasi patirtimi su Vakarų kolegomis, įskaitant statistiką apie 45 šalis ir 39 narius. Šis leidinys, išleistas po generalinės asamblėjos, primena 1989-ųjų Berlyno sienos griūtį, kai CCEE slapta padėjo lenkų ir vengrų vyskupams organizuoti slaptus susitikimus, perduodant Biblijas per sieną kaip kontrabanda.
Tarp laiškų ir žinučių išsiskiria 2016 m. balandžio 13 d. laiškas, skirtas Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano katalikų bažnyčių reorganizacijos jubiliejui. Šis tekstas, pasirašytas tarybos pirmininko, mini, kaip 1917-ųjų revoliucija sunaikino bažnyčias, o dabar, po šimtmečio, vyskupai švenčia atgimimą – su detalėmis apie 300 atkurtų parapijų ir pamokomis iš Sibiro tremčių, kur kunigai, lyg senovės kankiniai, slėpė Eucharistiją po sniegu. Panašiai 2016 m. balandžio 8 d. bendras CCEE-CEC pranešimas Tarptautinei romų dienai ragina bažnyčias aktyviai įtraukti romų bendruomenes, remdamasis apklausomis iš Balkanų, kur romų katalikai sudaro 20 proc. mažumų, ir istorijomis apie misijas, prasidėjusias po Antrojo pasaulinio karo, kai vyskupai gelbėjo romus nuo nacių.
Dar vienas perlas – 2017 m. sausio 13 d. pranešimas iš Penktojo Europos ortodoksų-katalikų forumo, kuriame aptariami dialogai apie sakramentus ir šeimą. Forumas, surengtas po 2016-ųjų Kubos susitikimo tarp popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirillo (prie kurio prisidėjo laiškas vasario 5 d.), mini, kaip vyskupai iš Maskvos ir Romos dalijosi istorijomis apie bendrus karo žaizdų gydymą Ukrainoje, kur bendros maldos telkė tūkstančius. Šie tekstai, prieinami CCEE svetainėje, dažnai gimsta iš simpoziumų, kaip 2015 m. gruodžio 2 d. apelacija visos pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkams, raginanti taiką Artimuosiuose Rytuose, įkvėpta Sirijos pabėgėlių srautų, kai CCEE organizavo 50 tūkst. prieglobos vietų.
Šie leidiniai, nuo trumpų laiškų iki storų ataskaitų, rodo tarybą kaip tiltą tarp praeities pamokų ir dabarties iššūkių – lyg Europos katedros, kur akmenys iš Viduramžių susipina su šiuolaikiniais šviesos pro langų. Jei domitės konkrečiu, dauguma jų laisvai atsisiunčiami iš oficialios svetainės, o kai kurie, kaip Charta, versti į lietuvių kalbą per vietines konferencijas.
Kuo skiriasi ar panašūs EUROPOS BAŽNYČIŲ KONFERENCIJA (CEC) ir EUROPOS VYSKUPŲ KONFERENCIJŲ TARYBA (CCEE)
- Bendras vaizdas: Europos bažnyčių konferencija (CEC) ir Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) veikia kaip du skirtingi tiltai per tą pačią upę – krikščioniškąjį dialogą Europoje, su atskirais akcentais, kurie papildo vienas kitą ir daro vieną be kitos neįmanomą.
- CEC kilmė ir sudėtis: Gimusi 1959 m. laive Baltijos jūroje, kad apeitų Šaltojo karo vizas, apjungia 115 ortodoksų, protestantų, anglikų ir senųjų katalikų bažnyčių iš viso kontinento, plius 40 partnerių; siekia plataus ekumeninio dialogo su ES institucijomis, klimato klausimais ir taikos iniciatyvomis, pavyzdžiui, 2007 m. Sibiu asamblėjoje tūkstančiai aptarė „Kristaus šviesą” sekuliarizuotame pasaulyje.
- CCEE kilmė ir sudėtis: Įkurta 1971 m. po Vatikano II Susirinkimo, telkia 39 narius – daugiausia Romos katalikų vyskupų konferencijas iš 45 šalių, įskaitant lietuvį Gintarą Grušą kaip pirmininką; koncentruojasi į katalikiškąjį liudijimą, šeimos gynimą bei sinodinį kelią, pavyzdžiui, 2025 m. Vienos rytų katalikų liturgijoje, minint 250 metų „Barbareum” seminarijai.
- Panašumai: Akivaizdūs bendruose darbuose – abidvi pasirašė 2001 m. Charta Oecumenica ir jos atnaujinimą lapkričio 5 d. Romoje, aptardamos dirbtinio intelekto etiką bei jaunimo vaidmenį, remdamosi apklausomis iš Balkanų iki Skandinavijos.
- Skirtumai ir būtinybė: Dvi institucijos egzistuoja, nes Europa – ne monolitas: CEC atstovauja protestantų ir ortodoksų balsams, kurie XIX a. reformacijos aiduose gynėsi nuo katalikiškos dominancijos, o CCEE saugo Romos katalikų specifiką, kaip viduramžių katedrų mokyklos saugojo lotyniškąjį paveldą; viena be kitos kurtų spragas, o kartu jos kuria pilną mozaiką, kur vienos užtektų tik jei Europa būtų vien tikėjimo atspalvio, o ne spalvų chaoso.