Saliamono odės

Saliamono odės – tai seniausias žinomas krikščioniškų giesmių rinkinys, parašytas II mūsų eros amžiuje. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ōdai (ὠδαί) – „giesmės“, o vardas „Saliamonas“ nurodo į karalių Saliamoną, tradiciškai siejamą su išmintimi ir poetiniu įkvėpimu. Angliškai kūrinys vadinamas Odes of Solomon, o originaliai, sirų kalba, – ܡܙܡܘܪܝ ܕܫܠܝܡܘܢ (Mazmure d-Šleimun).

Autorius nėra žinomas. Tyrinėtojai spėja, kad šias giesmes sukūrė ankstyvasis krikščionis iš Sirijos arba Palestinos, priklausęs bendruomenei, kurioje jau buvo susiformavusi Jono evangelijos teologinė dvasia – pabrėžta šviesa, meilė ir Dievo buvimas žmogaus viduje. „Saliamono odės“ laikomos pirmuoju bandymu perteikti krikščionišką mokymą poezijos forma, todėl jos jungia psalmių stilių su evangeliniu džiaugsmu.

Rinkinį sudaro keturiasdešimt dvi giesmės. Jos parašytos sirų kalba, tačiau išliko ir graikiškuose bei koptų vertimuose. Kai kuriose giesmėse aiškiai juntama žydiškosios liturgijos įtaka, kitose atsiskleidžia krikščioniškas turinys – Kristaus įsikūnijimas, krikštas, Šventosios Dvasios veikimas ir tikinčiojo atgimimas iš vandens bei šviesos. Daug dėmesio skiriama Dievo meilei, kuri suvokiama kaip visą pasaulį persmelkianti galia.

„Saliamono odės“ išsiskiria švelniu, mistiniu tonusu. Čia nėra teologinių ginčų ar moralinių įsakymų – tik dvasinė ekstazė, vidinė ramybė ir dėkingumas. Giesmės dažnai parašytos pirmuoju asmeniu, tarsi žmogaus ir Dievo dialogas. Viena žymiausių vietų sako: „Viešpats atvėrė mano burną ir pripildė ją giesmės“ (Odos 11,1) – tai poetiškas vaizdinys, kuriame žmogaus balsas tampa Dievo įkvėptu giedojimu. Tokia kalba artima psalmėms, tačiau kupina krikščioniško atgimimo motyvų.

Kūrinyje juntama ir simbolinė krikšto teologija. Vanduo, šviesa ir kvėpavimas čia nuolat pasikartoja kaip Dievo gyvybės ženklai. Giesmėse Kristus vaizduojamas ne kaip tolimas valdovas, o kaip gyvas šaltinis, iš kurio teka meilė. Toks vaizdavimas buvo svarbus ankstyvajai Sirijos krikščionybei, kurioje malda buvo suprantama kaip įkvėpimas, o ne tik ritualas.

„Saliamono odės“ ilgai buvo laikomos prarastomis. Tik XX amžiaus pradžioje, 1909 metais, anglų mokslininkas Jamesas Rendel Harrisas atrado sirų kalbos rankraštį, kuriame buvo beveik visas rinkinys. Šis radinys atvėrė naują žvilgsnį į pirmųjų krikščionių dvasinį gyvenimą.

Kūrinio įtaka yra dvejopa. Pirmiausia jis parodė, kad krikščioniškoji poezija egzistavo dar prieš susiformuojant oficialiai liturgijai ir himnologijai. Antra, „Saliamono odės“ sujungė žydišką Psalmyno tradiciją su naujojo tikėjimo mistine teologija. Tai tekstai, kuriuose jaučiama Jono evangelijos dvasia – Dievas kaip šviesa, gyvenimas ir meilė, įsikūnijanti žmoguje.

Odės

1. Odė 1: Vainikas ant galvos – Dievo meilė kaip karūna, apsauganti tikintįjį.
2. Odė 2: Nėra išlikusi (trūksta rankraščiuose).
3. Odė 3: Meilė kaip drabužis – Kristus apgaubia tikintįjį, duodamas nemirtingumą.
4. Odė 4: Šventovė ir altorius – Dievo buveinė širdyje, kvietimas šlovinti.
5. Odė 5: Poilsis ir ramybė – Dievo karalystė kaip atokvėpis nuo pasaulio triukšmo.
6. Odė 6: Upės ir šaltiniai – Šventoji Dvasia kaip vanduo, drėkinantis sielą.
7. Odė 7: Tėvo pažinimas – Kristus atskleidžia Tėvą, kviesdamas į vienybę.
8. Odė 8: Atgimimas ir šviesa – tikintysis tampa nauju kūriniu, pilnu šviesos.
9. Odė 9: Ausys ir akys – atverti pojūčiai Dievo tiesai, kvietimas klausytis.
10. Odė 10: Kristaus misija – Viešpats atveria duris tautoms, skelbdamas išlaisvinimą.
11. Odė 11: Sodas ir vaisiai – tikinčiojo širdis kaip derlingas sodas nuo Dievo žodžio.
12. Odė 12: Žodis ir tiesa – Šventoji Dvasia kaip balandis, nešantis Dievo žinią.
13. Odė 13: Veidrodis ir atspindys – Dievas mato save tikinčiajame, kvietimas tyrumui.
14. Odė 14: Knygos ir raidės – Dievo išmintis įrašyta širdyje kaip amžina knyga.
15. Odė 15: Saulė ir šviesa – Kristus kaip saulė, nuolat šviečianti tikintiesiems.
16. Odė 16: Kūrinija šlovina – visas pasaulis gieda Kūrėjui harmoninga daina.
17. Odė 17: Vainikas ir kančia – Kristus karūnuotas erškėčiais, bet duoda pergalę.
18. Odė 18: Taurė ir vynas – Dievo meilė kaip vynas, svaiginantis džiaugsmu.
19. Odė 19: Pienas ir medus – Dievo motiniškumas, maitinantis tikinčiuosius.
20. Odė 20: Laisvė ir vergovė – tikintysis laisvas nuo nuodėmės, vergas Dievui.
21. Odė 21: Rankos ir kojos – kūnas pakeltas prie Dievo, pilnas jėgos.
22. Odė 22: Požemis ir aukštumos – Kristus nusileidžia ir pakyla, išlaisvindamas viską.
23. Odė 23: Laiškas iš dangaus – Dievo žodis kaip ritinys, atveriantis tiesą.
24. Odė 24: Balandis ir potvynis – Šventoji Dvasia nusileidžia kaip balandis ant Kristaus.
25. Odė 25: Drabužis ir šarvai – tikintysis apsirengęs Kristumi kaip apsauga.
26. Odė 26: Vaisiai ir derlius – tikinčiojo darbai kaip vaisiai Dievo garbei.
27. Odė 27: Kryžius ir medis – kryžius kaip gyvybės medis, nešantis išgelbėjimą.
28. Odė 28: Kraujas ir vanduo – Kristaus žaizdos duoda gyvenimą ir apsivalymą.
29. Odė 29: Tikėjimas ir pergalė – tikėjimas nugali pasaulį kaip ginklas.
30. Odė 30: Vanduo ir šaltinis – amžino gyvenimo vanduo teka iš Kristaus.
31. Odė 31: Teismas ir gailestingumas – Kristus kaip teisėjas, bet pilnas malonės.
32. Odė 32: Džiaugsmas ir šokis – tikintieji šoka džiaugsmo rate su angelais.
33. Odė 33: Mergelė ir nuotaka – Bažnyčia kaip gryna nuotaka Kristui.
34. Odė 34: Širdis ir mintys – gryna širdis mato Dievą visur.
35. Odė 35: Ramybė ir poilsis – Dievas kaip kūdikis ant rankų, duodantis ramybę.
36. Odė 36: Ugnis ir Dvasia – Kristus pakyla į dangų, nešdamas tikinčiuosius.
37. Odė 37: Vynmedis ir šakos – Kristus kaip vynmedis, tikintieji – šakos.
38. Odė 38: Tiesa ir melas – tiesa kaip upė, melas išdžiūsta.
39. Odė 39: Upės ir tiltai – Kristus kaip tiltas per chaotiškas vandenis.
40. Odė 40: Alyva ir aliejus – Šventoji Dvasia kaip patepimas karaliams.
41. Odė 41: Mesijas ir vaikas – Kristus kaip vaikas, atskleistas nuo pradžios.
42. Odė 42: Šeol ir prisikėlimas – Kristus išlaisvina mirusiuosius, kviesdamas į gyvenimą.

Saliamono odė

Odė 1

Viešpats yra ant mano galvos kaip vainikas, ir niekada nebūsiu be Jo.
Man supintas tiesos vainikas, ir jis leido Tavo šakoms sužydėti manyje.
Tai ne išdžiūvęs vainikas, kuris nežydi;
Nes Tu gyveni ant mano galvos ir sužydei ant manęs.
Tavo vaisiai yra pilni ir tobulai užbaigti; jie pilni Tavo išgelbėjimo…

Odė 2

[Nėra išlikusios antrosios odės kopijos]

Odė 3

… Apsivelku Viešpaties meilę.
Jo nariai yra su Juo, ir aš esu priklausomas nuo jų; ir Jis mane myli.
Nes nebūčiau žinojęs, kaip mylėti Viešpatį, jei Jis nebūtų nuolat mane mylėjęs.
Kas gali atskirti meilę, jei ne tas, kuris yra mylimas?
Aš myliu Mylimąjį, ir pats Jį myliu, ir kur yra Jo poilsis, ten esu ir aš.
Ir nebūsiu svetimas, nes nėra pavydo pas Aukščiausiąjį ir Gailestingąjį Viešpatį.
Aš esu suvienytas su Juo, nes mylintysis surado Mylimąjį; kadangi myliu Jį, kuris yra Sūnus, tapsiu sūnumi.
Iš tiesų, kas susijungia su Nemirtinguoju, tas tikrai bus nemirtingas.
Ir kas džiaugiasi Gyvenimu, tas pats taps gyvas.
Tai yra Viešpaties Dvasia, kuri nėra melaginga, kuri moko žmonių sūnus pažinti Jo kelius.
Būkite išmintingi, supratingi ir pabudę.
Aleliuja.

Odė 4

Niekas negali iškreipti Tavo šventosios vietos, o mano Dieve; nei pakeisti jos ir perkelti kitur.
Nes jis neturi galios prieš ją; Tavo šventovę Tu suplanavai dar prieš sukūręs ypatingas vietas.
Senasis negali būti iškreiptas tų, kurie yra žemesni už jį. Tu atidavei savo širdį, Viešpatie, savo tikintiesiems.
Tu niekada nebūsi neveiklus, nei be vaisių;
Nes viena Tavo tikėjimo valanda yra vertesnė už visas dienas ir metus.
Kas gi apsivilks Tavo malone ir bus atmestas?
Nes Tavo antspaudas yra žinomas; ir Tavo kūriniai jį pažįsta.
Ir Tavo pulkai jį turi, ir išrinktieji arkangelai juo apsivilkę.
Tu mums davei savo bendrystę, ne todėl, kad Tau mūsų reikėjo, bet kad mums visada reikia Tavęs.
Palaistyk mus švelniu lietumi ir atverk savo dosnius šaltinius, kurie gausiai mus aprūpina pienu ir medumi.
Nes Tu nesigaili; kad gailėtumeisi ko nors, ką pažadėjai;
Kadangi rezultatas Tau buvo aiškus.
Tai, ką Tu davei, davei laisvai, kad daugiau nebeatimtum.
Nes viskas Tau buvo aišku kaip Dievui, ir buvo sutvarkyta nuo pradžios prieš Tave.
Ir Tu, Viešpatie, viską sukūrei.
Aleliuja.

Odė 5

Šlovinu Tave, Viešpatie, nes myliu Tave.
O Aukščiausiasis, nepalik manęs, nes Tu esi mano viltis.
Laisvai gavau Tavo malonę – tegul ji mane palaiko gyvą.
Mano persekiotojai ateis, bet tegul jie manęs nemato.
Tegul tamsos debesis krinta ant jų akių; ir tegul tirštas tamsos oras juos užtemdo.
Tegul jie neturi šviesos matyti, kad negalėtų manęs pagauti.
Tegul jų kėslai sustingsta, kad visa, ką jie sumanė, sugrįžtų ant jų pačių galvų.
Jie sugalvojo planą, bet jis nebuvo jiems skirtas.
Jie piktai ruošėsi, bet pasirodė esą bejėgiai.
Iš tiesų, mano pasitikėjimas yra Viešpatyje, ir aš nebijosiu.
Kadangi Viešpats yra mano išgelbėjimas, aš nebijosiu.
Ir Jis yra kaip pintas vainikas ant mano galvos, ir aš nebūsiu sukrėstas.
Net jei viskas būtų sukrėsta, aš stovėsiu tvirtai.
Ir nors visi regimi dalykai pražūtų, aš nemirsiu;
Nes Viešpats yra su manimi, ir aš su Juo.
Aleliuja.

Odė 6

Kaip vėjas slysta per arfą ir stygos prabyla,
Taip Viešpaties Dvasia kalba per mano narius, o aš kalbu per Jo meilę.
Jis sunaikina visa, kas svetima, ir visa yra iš Viešpaties.
Taip buvo nuo pradžios ir bus iki galo,
Kad niekas Jam neprieštarautų ir niekas prieš Jį nepakiltų.
Viešpats padaugino savo pažinimą ir troško, kad būtų žinomi dalykai, kurie Jo malone mums duoti.
Jo šlovę Jis mums davė dėl savo vardo, mūsų dvasios šlovina Jo Šventąją Dvasią.
Išėjo srovė ir virto plačia ir galinga upe; ji viską nešė ir sudaužė, atnešdama į Šventyklą.
Žmonių statytos užtvaros negalėjo jos sulaikyti, nei tie, kurie įpratę valdyti vandenį.
Ji pasklido po visą žemės paviršių ir viską pripildė.
Tuomet visi ištroškusieji žemėje gėrė, ir troškulys buvo numalšintas ir užgesintas;
Nes gėrimas buvo duotas iš Aukščiausiojo.
Palaiminti tad yra to gėrimo tarnai, kuriems patikėtas Jo vanduo.
Jie atgaivino išdžiūvusias lūpas ir pažadino paralyžiuotą valią.
Net gyvuosius, kurie buvo arti mirties, jie sulaikė nuo pražūties.
Ir galūnes, kurios buvo suglebusios, jie atstatė ir pakėlė.
Jie suteikė jėgų jų atėjimui ir šviesos jų akims.
Nes visi juos pripažino kaip Viešpaties, ir gyveno amžinojo gyvojo vandens dėka.
Aleliuja.

Odė 7

Kaip pyktis kyla prieš nedorybę, taip džiaugsmas kyla dėl Mylimojo ir nešasi vaisius nevaržomai.
Mano džiaugsmas yra Viešpats, ir mano kelias veda pas Jį – šis mano takas yra gražus.
Nes turiu Pagalbininką – Viešpatį. Jis dosniai pasirodė man savo paprastume, nes Jo gerumas sumažino Jo baisumą.
Jis tapo panašus į mane, kad galėčiau Jį priimti. Išoriškai Jis buvo laikomas panašiu į mane, kad galėčiau Jį apsivilkti.
Ir aš nedrebėjau, kai Jį pamačiau, nes Jis buvo man maloningas.
Jis tapo panašus į mano prigimtį, kad galėčiau Jį suprasti. Ir panašus į mano išvaizdą, kad nenusigręžčiau nuo Jo.
Pažinimo Tėvas yra Pažinimo Žodis.
Tas, kuris sukūrė išmintį, yra išmintingesnis už savo darbus.
Ir tas, kuris mane sukūrė dar tada, kai manęs nebuvo, žinojo, ką darysiu, kai atsirasiu.
Dėl to Jis buvo man maloningas savo gausia malone ir leido man Jo prašyti ir naudotis Jo auka.
Nes Jis yra nepažeidžiamas, pasaulių tobulumas ir jų Tėvas.
Jis leido Jam pasirodyti tiems, kurie yra Jo, kad jie pažintų Tą, kuris juos sukūrė, ir nemanytų, kad atsirado patys.
Pažinimui Jis nustatė savo kelią, jį išplėtė, prailgino ir atvedė iki tobulumo.
Ir virš jo uždėjo savo šviesos pėdsakus, ir jis tęsėsi nuo pradžios iki galo.
Per Jį Jam tarnavo, ir Sūnus Jam patiko.
Ir dėl Jo išgelbėjimo Jis paveldės viską. Ir Aukščiausiasis bus pažintas Jo šventųjų:
Kad paskelbtų tiems, kurie turi giesmes, apie Viešpaties atėjimą, kad jie išeitų Jo pasitikti ir giedotų Jam su džiaugsmu ir daugiatoniu arfu.
Regėtojai eis prieš Jį, ir jie bus matomi priešais Jį.
Ir jie šlovins Viešpatį Jo meilėje, nes Jis arti ir mato.
Ir neapykanta bus pašalinta iš žemės, ir kartu su pavydu bus paskandinta.
Nes nežinojimas buvo sunaikintas, nes Viešpaties pažinimas atėjo ant žemės.
Tegul giedotojai gieda Aukščiausiojo Viešpaties malonę, tegul jie atneša savo giesmes.
Tegul jų širdis būna kaip diena, o jų švelnūs balsai – kaip Viešpaties didinga grožybė.
Tegul nebūna nė vieno kvėpuojančio be pažinimo ar balso.
Nes Jis davė burną savo kūriniui: kad atvertų burnos balsą Jam ir šlovintų Jį.
Išpažinkite Jo galią ir skelbkite Jo malonę.
Aleliuja.

Odė 8

Atsiverkite, atsiverkite savo širdis Viešpaties džiaugsmui, ir tegul jūsų meilė gausiai liejasi iš širdies į lūpas.
Kad duotumėte vaisių Viešpačiui – šventą gyvenimą; ir kalbėtumėte budriai Jo šviesoje.
Pakilkite ir atsistokite tiesiai, jūs, kurie kartais buvote pažeminti.
Jūs, kurie tylėjote, kalbėkite, nes jūsų burna buvo atverta.
Jūs, kurie buvote paniekinti, nuo šiol būkite pakelti, nes jūsų Teisumas buvo išaukštintas;
Nes Viešpaties dešinė yra su jumis, ir Jis bus jūsų Pagalbininkas.
Ir taika jums buvo paruošta dar prieš galimą karą.
Klausykite tiesos žodžio ir priimkite Aukščiausiojo pažinimą.
Jūsų kūnas gali nesuprasti to, ką ketinu jums pasakyti; nei jūsų drabužis to, ką jums parodysiu.
Saugokite mano paslaptį, jūs, kurie esate saugomi jos; saugokite mano tikėjimą, jūs, kurie esate saugomi jo.
Ir supraskite mano pažinimą, jūs, kurie pažįstate mane tiesoje; mylėkite mane su meile, jūs, kurie mylite;
Nes aš nenusigręžiu nuo savųjų, nes juos pažįstu.
Ir dar prieš jiems egzistuojant, aš juos pažinau; ir įspaudžiau antspaudą jų veiduose.
Sukūriau jų narius, ir savo krūtis paruošiau jiems, kad jie gertų mano šventą pieną ir gyventų juo.
Man jie patinka, ir aš jų nesigėdiju.
Nes jie yra mano kūriniai ir mano minčių stiprybė.
Kas gi gali atsistoti prieš mano darbą? Ar kas nėra jam pavaldus?
Aš panorau ir sukūriau protą ir širdį, ir jie yra mano. Ir ant savo dešinės rankos padėjau savo išrinktuosius.
Ir mano teisumas eina prieš juos, ir jie nebus atskirti nuo mano vardo; nes jis yra su jais.
Melskitės ir dauginkitės, ir pasilikite Viešpaties meilėje;
Jūs, kurie buvote mylimi Mylimajame, ir jūs, kurie esate saugomi Jame, kuris gyvena, ir jūs, kurie esate išgelbėti Jame, kuris buvo išgelbėtas.
Ir jūs būsite rasti nepažeidžiami per visus amžius, dėl savo Tėvo vardo.
Aleliuja.

Odė 9

Atverkite savo ausis, ir aš jums kalbėsiu.
Atiduokite man save, kad ir aš galėčiau jums duoti save.
Viešpaties žodis ir Jo troškimai – šventoji mintis, kurią Jis mąstė apie savo Mesiją.
Nes Viešpaties valioje yra jūsų gyvenimas, o Jo tikslas – amžinasis gyvenimas, ir jūsų tobulumas yra nepažeidžiamas.
Praturtėkite Dievu Tėvu ir priimkite Aukščiausiojo tikslą. Būkite stiprūs ir išgelbėti Jo malone.
Nes aš skelbiu jums taiką, Jo šventieji, kad nė vienas iš tų, kurie girdi, nenukristų kare.
Ir kad tie, kurie Jį pažino, nepražūtų, ir kad tie, kurie Jį priėmė, nesigėdytų.
Amžinasis vainikas yra Tiesa; palaiminti tie, kurie jį užsideda ant galvos.
Tai brangus akmuo, nes karai kilo dėl vainiko.
Bet Teisumas jį paėmė ir jums atidavė.
Užsidėkite vainiką tikroje Viešpaties sandoroje, ir visi, kurie nugalėjo, bus įrašyti Jo knygoje.
Nes jų knyga yra pergalės atlygis, kuris skirtas jums, ir ji jus mato prieš save ir trokšta, kad būtumėte išgelbėti.
Aleliuja.

Odė 10

Viešpats nukreipė mano lūpas savo Žodžiu ir atvėrė mano širdį savo Šviesa.
Ir Jis leido manyje gyventi savo nemirtingam gyvenimui, ir leido man skelbti Jo taikos vaisių.
Kad pakeisčiau tų gyvenimus, kurie trokšta prie Jo ateiti, ir kad išlaisvinčiau belaisvius.
Aš įgavau drąsos ir tapau stiprus, ir užkariavau pasaulį, o nelaisvė tapo mano dėl Aukščiausiojo šlovės ir Dievo, mano Tėvo.
Išsklaidyti pagonys buvo surinkti, bet mano meilė jiems manęs nesuteršė, nes jie šlovino mane aukštose vietose.
Ir šviesos pėdsakai buvo uždėti ant jų širdies, ir jie vaikščiojo pagal mano gyvenimą ir buvo išgelbėti, ir tapo mano tauta per amžius.
Aleliuja.

Odė 11

Mano širdis buvo apgenėta, ir jos žiedas pasirodė, tuomet joje išaugo malonė, ir mano širdis davė vaisių Viešpačiui.
Nes Aukščiausiasis apipjaustė mane savo Šventąja Dvasia, tada Jis atvėrė mano vidų Jam ir pripildė mane savo meile.
Ir Jo apipjaustymas tapo mano išgelbėjimu, ir aš bėgau Keliu, Jo taikoje, tiesos keliu.
Nuo pradžios iki galo aš gavau Jo pažinimą.
Ir buvau pastatytas ant tiesos uolos, kur Jis mane padėjo.
Kalbančio vandens srovės palietė mano lūpas iš Viešpaties šaltinio dosniai.
Ir aš gėriau ir apsvaigau nuo gyvojo vandens, kuris nemiršta.
Ir mano apsvaigimas nesukėlė nežinojimo, bet aš atsisakiau tuštybės,
Ir atsigręžiau į Aukščiausiąjį, savo Dievą, ir buvau praturtintas Jo malonėmis.
Ir aš atmečiau kvailystę, mestą ant žemės, ir ją nusivilkau bei išmečiau.
Ir Viešpats atnaujino mane savo drabužiu ir užvaldė mane savo šviesa.
Iš aukštybių Jis man davė nemirtingą poilsį, ir aš tapau kaip žemė, kuri žydi ir džiaugiasi savo vaisiais.
Ir Viešpats yra kaip saulė ant žemės veido.
Mano akys buvo nušviestos, ir mano veidas gavo rasą;
Ir mano kvėpavimas buvo atgaivintas maloniu Viešpaties kvapu.
Ir Jis paėmė mane į savo Rojaus sodą, kur yra Viešpaties malonumų turtai.
Aš regėjau žydinčius ir vaisius vedančius medžius,
Ir jų vainikas buvo savaiminis.
Jų šakos augo, o vaisiai spindėjo.
Iš nemirtingos žemės buvo jų šaknys.
Ir džiaugsmo upė juos laistė,
Ir aplink juos – amžinojo gyvenimo žemėje.
Tada aš garbinau Viešpatį dėl Jo didybės.
Ir pasakiau: Palaiminti, Viešpatie, yra tie, kurie pasodinti Tavo žemėje ir turi vietą Tavo Rojuje;
Ir kurie auga Tavo medžių augime, ir perėjo iš tamsos į šviesą.
Štai visi Tavo darbininkai yra gražūs – tie, kurie daro gerus darbus ir nusigręžia nuo nedorybės į Tavo malonumą.
Nes aštrus medžių kvapas Tavo žemėje pasikeičia,
Ir viskas tampa Tavo atspindžiu. Palaiminti Tavo vandens darbininkai ir amžini prisiminimai apie Tavo ištikimus tarnus.
Iš tiesų, Tavo Rojuje yra daug vietos. Ir jame nėra nieko nevaisingo, bet viskas pilna vaisių.
Šlovė Tau, Dieve, Rojaus džiaugsme per amžius.
Aleliuja.

Odė 12

Jis pripildė mane tiesos žodžiais, kad galėčiau Jį skelbti.
Ir kaip vandens tekėjimas, tiesa teka iš mano burnos, o mano lūpos skelbia Jo vaisius.
Ir Jis leido Jo pažinimui gausiai mane užpildyti, nes Viešpaties burna yra tikrasis Žodis ir Jo šviesos įėjimas.
Ir Aukščiausiasis Jį davė savo kartoms, kurios yra Jo grožio aiškintojai,
Ir Jo šlovės pasakotojai,
Ir Jo tikslo išpažinėjai,
Ir Jo minties skelbėjai,
Ir Jo darbų mokytojai.
Nes Žodžio subtilumas yra neišreiškiamas, ir kaip Jo ištara, taip ir Jo greitis bei aštrumas – beribis Jo judėjimas.
Jis niekada nekrenta, bet lieka stovėti, ir niekas negali suprasti Jo nusileidimo ar kelio.
Nes kaip Jo darbas, taip ir Jo lūkestis, nes Jis yra šviesa ir minties aušra.
Ir per Jį kartos kalbėjo viena su kita, ir tie, kurie tylėjo, įgavo kalbą.
Ir iš Jo kilo meilė ir lygybė, ir jie kalbėjo vienas kitam tai, kas buvo jų.
Ir jie buvo pažadinti Žodžio, ir pažino Tą, kuris juos sukūrė, nes buvo darnoje.
Nes Aukščiausiojo burna jiems kalbėjo, ir Jo aiškinimas per Jį klestėjo.
Nes Žodžio buveinė yra žmogus, o Jo tiesa – meilė.
Palaiminti tie, kurie per Jį viską suvokė ir pažino Viešpatį Jo tiesoje.
Aleliuja.

Odė 13

Štai, Viešpats yra mūsų veidrodis. Atverkite akis ir išvyskite jas Jame.
Ir pažinkite savo veido būdą, tada šlovinkite Jo Dvasią.
Nuvalykite dažus nuo savo veido, mylėkite Jo šventumą ir apsivilkite jį.
Tuomet būsite be dėmės visada su Juo.
Aleliuja.

Odė 14

Kaip sūnaus akys nukreiptos į tėvą, taip mano akys, Viešpatie, visada į Tave.
Nes mano krūtys ir mano malonumas yra su Tavimi.
Neatitrauk savo gailestingumo nuo manęs, Viešpatie, ir neatimk savo gerumo iš manęs.
Ištiesk man, Viešpatie, visada savo dešinę ranką ir būk man vedlys iki galo pagal Tavo valią.
Tegul būsiu Tau malonus dėl Tavo šlovės, ir dėl Tavo vardo būk išgelbėtas nuo Piktuojo.
Tegul Tavo švelnumas, Viešpatie, pasilieka su manimi, ir Tavo meilės vaisiai.
Išmokyk mane Tavo tiesos odžių, kad galėčiau duoti vaisių Tavyje.
Ir atverk man savo Šventosios Dvasios arfą, kad kiekviena nata šlovinčiau Tave, Viešpatie.
Ir pagal Tavo gailestingumo gausą, taip suteik man, ir paskubėk išklausyti mūsų prašymus.
Nes Tu esi pakankamas visiems mūsų poreikiams.
Aleliuja.

Odė 15

Kaip saulė džiugina tuos, kurie laukia jos aušros, taip mano džiaugsmas yra Viešpats;
Nes Jis yra mano Saulė, ir Jo spinduliai mane pakėlė; Jo šviesa pašalino visą tamsą nuo mano veido.
Akis gavau Jame ir regėjau Jo šventą dieną.
Ausis įgijau ir girdėjau Jo tiesą.
Pažinimo mintį įgijau ir pilnai džiaugiausi per Jį.
Atsisakiau klaidos kelio, nuėjau pas Jį ir gavau iš Jo gausų išgelbėjimą.
Ir pagal Jo dosnumą Jis man davė, ir pagal Jo puikų grožį Jis mane sukūrė.
Apsivilkau nemirtingumu Jo vardu, ir nusivilkau sugedimą Jo malone.
Mirtis buvo sunaikinta prieš mano veidą, o Šeolas nugalėtas mano žodžiu.
Ir amžinasis gyvenimas pakilo Viešpaties žemėje, ir buvo paskelbtas Jo ištikimiesiems, ir be ribų duotas visiems, kurie Juo pasitiki.
Aleliuja.

Odė 16

Kaip artojo darbas yra arklas, o vairininko – laivo vairas, taip mano darbas yra Viešpaties psalmė per Jo himnus.
Mano menas ir tarnystė yra Jo himnuose, nes Jo meilė maitino mano širdį, o Jo vaisius Jis išliejo ant mano lūpų.
Nes mano meilė yra Viešpats; todėl giedosiu Jam.
Nes esu sustiprintas Jo šlovinimu, ir tikiu Juo.
Atversiu savo lūpas, ir Jo Dvasia kalbės per mane Viešpaties šlovę ir Jo grožį,
Jo rankų darbą ir Jo pirštų triūsą;
Dėl Jo gailestingumo gausos ir Jo Žodžio stiprybės.
Nes Viešpaties Žodis tyrinėja tai, kas nematoma, ir atskleidžia Jo mintį.
Akis mato Jo darbus, o ausis girdi Jo mintį.
Jis išplėtė žemę ir padėjo vandenis jūroje.
Jis išskleidė dangų ir pritvirtino žvaigždes.
Ir Jis sutvarkė kūriniją ir ją pastatė, tada ilsėjosi nuo savo darbų.
Ir kūriniai veikia pagal savo eigą, ir atlieka savo darbus, nes jie niekada nenustoja ir nesugenda.
Ir pulkai paklūsta Jo Žodžiui.
Šviesos rezervuaras yra saulė, o tamsos rezervuaras – naktis.
Nes Jis sukūrė saulę dienai, kad ji šviestų; o naktis atneša tamsą ant žemės veido.
Ir per jų dalį vienas kitam jie užbaigia Dievo grožį.
Ir nėra nieko už Viešpaties ribų, nes Jis buvo prieš viską.
Ir pasauliai yra Jo Žodžiu ir Jo širdies mintimi.
Šlovė ir garbė Jo vardui.
Aleliuja.

Odė 17

Tada buvau vainikuotas savo Dievo, ir mano vainikas buvo gyvas.
Ir buvau išteisintas savo Viešpaties, nes mano išgelbėjimas yra nepažeidžiamas.
Buvau išlaisvintas nuo tuštybių ir nesu pasmerktas.
Mano grandinės buvo nutrauktos Jo rankomis, gavau naujo žmogaus veidą ir panašumą, ir vaikščiojau Jame ir buvau išgelbėtas.
Ir tiesos mintis mane vedė, ir aš ją sekiau ir nenuklydau.
Ir visi, kurie mane matė, stebėjosi, ir jiems atrodžiau kaip svetimšalis.
O Tas, kuris mane pažino ir išaukštino, yra Aukščiausiasis savo tobulume.
Ir Jis mane pašlovino savo gerumu, ir pakėlė mano supratimą iki tiesos aukštumų.
Ir iš ten Jis man davė savo žingsnių kelią, ir aš atvėriau uždarytas duris.
Ir sulaužiau geležines grotas, nes mano pančiai įkaito ir ištirpo prieš mane.
Ir niekas neatrodė uždaryta man, nes aš buvau visko atvėrimas.
Ir nuėjau pas visus surakintus, kad juos išlaisvinčiau; kad nepalikčiau nė vieno surakinto ar surakinančio.
Ir dosniai dalinau savo pažinimą, ir savo prisikėlimą per meilę.
Ir pasėjau savo vaisius širdyse, ir per save juos pakeičiau.
Tada jie gavo mano palaiminimą ir gyveno, ir buvo surinkti pas mane ir išgelbėti;
Nes jie tapo mano nariais, o aš buvau jų Galva.
Šlovė Tau, mūsų Galva, Viešpatie Mesijau.
Aleliuja.

Odė 18

Mano širdis buvo pakylėta ir praturtinta Aukščiausiojo meile, kad galėčiau Jį šlovinti savo vardu.
Mano nariai buvo sustiprinti, kad nenukristų nuo Jo galios.
Ligos pabėgo iš mano kūno, ir jis stovėjo tvirtai Viešpačiui pagal Jo valią, nes Jo karalystė yra tvirta.
Viešpatie, dėl tų, kuriems reikia, neatimk iš manęs savo Žodžio.
Ir dėl jų darbų nesulaikyk nuo manęs savo tobulumo.
Tegul šviesa nebūna nugalėta tamsos, ir tegul tiesa nebėga nuo melo.
Tavo dešinė tegu atneša mūsų išgelbėjimą į pergalę, tegu ji surenka iš kiekvieno krašto ir saugo kiekvieną, kurį spaudžia nelaimės.
Tu esi mano Dievas – melas ir mirtis nėra Tavo lūpose; tik tobulumas yra Tavo valia.
Tu nepažįsti tuštybės, nes ji Tavęs nepažįsta.
Ir Tu nepažįsti klaidos, nes ji Tavęs nepažįsta.
Nežinojimas pasirodė kaip dulkės ir kaip jūros puta.
O tušti žmonės manė, kad tai didybė, ir tapo panašūs į ją bei nuskurdo.
Bet tie, kurie pažino, suprato ir mąstė, ir jų mintys nebuvo suteptos;
Nes jie buvo Aukščiausiojo mintyje ir išjuokė tuos, kurie vaikščiojo klaidoje.
Tada jie kalbėjo tiesą iš kvėpavimo, kurį Aukščiausiasis įkvėpė į juos.
Šlovė ir didi garbė Jo vardui.
Aleliuja.

Odė 19

Man buvo pasiūlyta pieno taurė, ir aš ją gėriau Viešpaties gerumo saldume.
Sūnus yra ta taurė, o Tėvas – Tas, kuris buvo melžiamas; o Šventoji Dvasia – Ta, kuri Jį melžė;
Nes Jo krūtys buvo pilnos, ir nebuvo pageidautina, kad Jo pienas būtų išlietas be tikslo.
Šventoji Dvasia atvėrė savo krūtinę ir sumaišė abiejų Tėvo krūtų pieną.
Tada Ji davė šį mišinį kartai, jiems nežinant, ir tie, kurie jį priėmė, yra dešinės rankos tobulume.
Mergelės įsčios jį priėmė, ji pradėjo ir pagimdė.
Taip Mergelė tapo motina su didžiu gailestingumu.
Ji kentėjo gimdymą ir pagimdė Sūnų be skausmo, nes tai įvyko ne be tikslo.
Ir jai nereikėjo pribuvėjos, nes Jis pats leido jai suteikti gyvybę.
Ji pagimdė kaip stiprus vyras su troškimu, ir pagimdė pagal apreiškimą, ir gavo pagal Didžiąją Galią.
Ji mylėjo su atpirkimu, saugojo su gerumu ir skelbė su didybe.
Aleliuja.

Odė 20

Aš esu Viešpaties kunigas, ir Jam tarnauju kaip kunigas;
Jam aukoju Jo minties auką.
Nes Jo mintis nėra kaip pasaulio, nei kaip kūno, nei kaip tų, kurie garbina pagal kūną.
Viešpaties auka yra teisumas ir širdies bei lūpų tyrumas.
Aukokite savo vidų be priekaištų; ir tegul jūsų gailestingumas nespaudžia gailestingumo; ir tegul jūsų siela nespaudžia sielos.
Nepirkite svetimo, nes jis yra kaip jūs patys, ir nemėginkite apgauti savo artimo, nei atimkite nuo jo drabužį, dengiantį jo nuogumą.
Bet apsivilkite Viešpaties malone dosniai, ir eikite į Jo Rojų, ir nusipinkite sau vainiką iš Jo medžio.
Tada užsidėkite jį ant galvos ir džiaukitės, ir ilsėkitės Jo poilsyje.
Nes Jo šlovė eis prieš jus; ir jūs gausite Jo gerumo ir Jo malonės; ir būsite patepti tiesoje Jo šventumo šlove.
Šlovė ir garbė Jo vardui.
Aleliuja.

Odė 21

Pakėliau savo rankas aukštyn dėl Viešpaties gailestingumo.
Nes Jis nuėmė nuo manęs mano pančius, ir mano Pagalbininkas pakėlė mane pagal savo gailestingumą ir išgelbėjimą.
Aš nusivilkau tamsą ir apsivilkau šviesa.
Ir net aš pats įgijau narius. Juose nebuvo nei ligos, nei kančios, nei skausmo.
Ir labai naudingas man buvo Viešpaties mąstymas ir Jo amžina bendrystė.
Ir buvau pakeltas šviesoje, ir praėjau priešais Jį.
Ir buvau nuolat arti Jo, šlovindamas ir išpažindamas Jį.
Jis pripildė mano širdį, ir ji buvo rasta mano burnoje; ir ji išsiveržė į mano lūpas.
Tada mano veide padidėjo Viešpaties džiaugsmas ir Jo šlovė.
Aleliuja.

Odė 22

Tas, kuris privertė mane nusileisti iš aukštybių ir pakilti iš žemutinių sričių;
Ir Tas, kuris surenka tai, kas yra Viduryje, ir meta tai man;
Tas, kuris išsklaidė mano priešus ir mano priešininkus;
Tas, kuris davė man valdžią virš pančių, kad galėčiau juos atrišti;
Tas, kuris per mano rankas nugalėjo septingalvį slibiną ir pastatė mane prie jo šaknų, kad sunaikinčiau jo sėklą;
Tu buvai ten ir man padėjai, ir kiekvienoje vietoje Tavo vardas mane supo.
Tavo dešinė ranka sunaikino jo piktą nuodus, ir Tavo ranka ištiesino Kelią tiems, kurie Tave tiki.
Ir Ji išrinko juos iš kapų ir atskyrė juos nuo mirusiųjų.
Ji paėmė negyvus kaulus ir apdengė juos kūnu.
Bet jie buvo nejudrūs, todėl Ji suteikė jiems gyvybės jėgą.
Tavo kelias ir Tavo veidas buvo nepažeidžiami; Tu atvedei savo pasaulį į sugedimą, kad viskas būtų išspręsta ir atnaujinta.
Ir visko pamatas yra Tavo uola. Ir ant jos Tu pastatei savo karalystę, ir ji tapo šventųjų buveine.
Aleliuja.

Odė 23

Džiaugsmas yra šventiesiems. Ir kas jį apsivilks, jei ne jie vieni?
Malonė yra išrinktiesiems. Ir kas ją priims, jei ne tie, kurie nuo pradžios ja pasitikėjo?
Meilė yra išrinktiesiems. Ir kas ją apsivilks, jei ne tie, kurie ją nuo pradžios turėjo?
Eikite Viešpaties pažinime, ir dosniai pažinsite Viešpaties malonę – tiek Jo džiaugsmui, tiek Jo pažinimo tobulumui.
Jo mintis buvo kaip laiškas, o Jo valia nusileido iš aukštybių.
Ir jis buvo pasiųstas kaip strėlė, stipriai paleista iš lanko.
Daugelis rankų puolė prie laiško, kad jį pagautų, paimtų ir perskaitytų.
Bet jis išsprūdo iš jų pirštų; ir jie jo bijojo, ir antspaudo, kuris buvo ant jo.
Nes jiems nebuvo leista atplėšti antspaudo; nes jį saugojanti galia buvo stipresnė už juos.
Bet tie, kurie matė laišką, sekė paskui jį, kad sužinotų, kur jis nusileis, kas jį skaitys ir kas jį girdės.
Bet jį priėmė ratas, ir jis nusileido ant jo.
Ir su juo buvo ženklas – karalystės ir apvaizdos.
Ir visa, kas trukdė ratui, jis nušlavė ir nukirto.
Ir jis sulaikė daugybę priešų; ir nutiesė tiltus per upes.
Ir jis perėjo ir išrovė daug miškų, ir padarė atvirą kelią.
Galva nusilenkė kojoms, nes prie kojų bėgo ratas ir visa, kas ant jo buvo.
Laiškas buvo įsakymas, todėl visos šalys buvo surinktos.
Ir jo viršuje buvo matoma galva – tiesos Sūnus iš Aukščiausiojo Tėvo.
Ir Jis paveldėjo ir įgijo viską, ir tada daugelio klasta baigėsi.
Tuomet visi gundytojai tapo užsispyrę ir pabėgo, o persekiotojai išnyko ir buvo ištrinti.
Ir laiškas tapo dideliu tomeliu, visiškai parašytu Dievo pirštu.
Ir ant jo buvo Tėvo vardas, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios – valdyti per amžius.
Aleliuja.

Odė 24

Balandė plasnojo virš mūsų Viešpaties Mesijo galvos, nes Jis buvo jos galva.
Ir ji giedojo virš Jo, ir jos balsas buvo girdimas.
Tuomet gyventojai išsigando, o svetimieji sunerimo.
Paukštis pradėjo skristi, ir kiekvienas ropojantis padaras mirė savo urve.
Ir bedugnės atsivėrė ir užsidarė; ir jie ieškojo Viešpaties kaip tie, kurie ruošiasi gimdyti.
Bet Jis jiems nebuvo duotas kaip maistas, nes Jis jiems nepriklausė.
Bet bedugnės buvo panardintos Viešpaties antspaude, ir jos pražuvo mintyje, kurioje buvo nuo pradžios.
Nes jos kentėjo nuo pradžios, o jų skausmo pabaiga buvo gyvenimas.
Ir visi, kuriems trūko, pražuvo, nes jie nesugebėjo ištarti žodžio, kad galėtų išlikti.
Ir Viešpats sunaikino visų tuos, kurie neturėjo tiesos, kėslus.
Nes jiems trūko išminties – tiems, kurie išaukštino save savo mintyse.
Todėl jie buvo atmesti, nes tiesa nebuvo su jais.
Nes Viešpats atskleidė savo kelią ir plačiai išliejo savo malonę.
Ir tie, kurie tai suprato, pažino Jo šventumą.
Aleliuja.

Odė 25

Buvau išgelbėtas iš savo pančių ir pabėgau pas Tave, o mano Dieve.
Nes Tu esi išgelbėjimo dešinė ranka ir mano Pagalbininkas.
Tu sulaikei tuos, kurie prieš mane pakilo, ir jie daugiau nebuvo matomi.
Nes Tavo veidas buvo su manimi, kuris išgelbėjo mane Tavo malone.
Bet buvau paniekintas ir atmestas daugelio akyse, ir jų akyse buvau kaip švinas.
Ir gavau iš Tavęs stiprybės ir pagalbos.
Tu pastatei man lempą tiek dešinėje, tiek kairėje, kad manyje nebūtų nieko, kas nėra šviesa.
Ir buvau apgaubtas Tavo Dvasios apdangalu, ir nusivilkau nuo savęs odinius drabužius.
Nes Tavo dešinė ranka išaukštino mane ir pašalino ligą nuo manęs.
Ir tapau galingas Tavo tiesoje, ir šventas Tavo teisume.
Ir visi mano priešai bijojo manęs, ir tapau Viešpaties nuosavybe per Viešpaties vardą.
Ir buvau išteisintas Jo gerumu, o Jo poilsis yra per amžius.
Aleliuja.

Odė 26

Išliejau šlovę Viešpačiui, nes esu Jo nuosavas.
Ir giedosiu Jo šventąją odę, nes mano širdis yra su Juo.
Nes Jo arfa yra mano rankoje, ir Jo poilsio odės nebus nutildytos.
Šauksiu Jam visa širdimi, šlovinsiu ir išaukštinsiu Jį visais savo nariais.
Nes nuo Rytų iki Vakarų yra Jo šlovė;
Taip pat nuo Pietų iki Šiaurės yra Jo padėka.
Net nuo viršūnių keteros iki jų kraštų yra Jo tobulumas.
Kas gali parašyti Viešpaties odes, ar kas gali jas perskaityti?
Ar kas gali save paruošti gyvenimui, kad pats būtų išgelbėtas?
Ar kas gali spausti Aukščiausiąjį, kad Jis kalbėtų iš savo burnos?
Kas gali aiškinti Viešpaties stebuklus? Nors tas, kuris aiškina, bus sunaikintas, vis dėlto tai, kas buvo paaiškinta, išliks.
Nes pakanka suvokti ir būti patenkintam, nes odininkai stovi ramybėje;
Kaip upė, kurios versmė vis stiprėja ir teka palengvinti ieškančius.
Aleliuja.

Odė 27

Ištiesiau rankas ir pašventinau savo Viešpatį,
Nes mano rankų išskėtimas yra Jo ženklas.
O mano išskėtimas – tai tiesus kryžius.
Aleliuja.

Odė 28

Kaip balandžių sparnai virš jų jauniklių, ir jauniklių lūpos nukreiptos į jų lūpas, taip ir Dvasios sparnai virš mano širdies.
Mano širdis nuolat atsinaujina ir šokinėja iš džiaugsmo, kaip kūdikis, šokinėjantis motinos įsčiose.
Aš pasitikėjau, todėl ilsėjausi; nes Tas, kuriuo pasitikėjau, yra patikimas.
Jis gausiai mane palaimino, ir mano galva yra su Juo.
Ir durklas manęs nuo Jo neatskirs, nei kardas;
Nes esu pasiruošęs prieš sunaikinimą, ir esu pastatytas Jo nemirtingoje pusėje.
Ir nemirtingas gyvenimas mane apkabino ir pabučiavo.
Ir iš to gyvenimo yra Dvasia, kuri yra manyje. Ir ji negali mirti, nes ji yra gyvenimas.
Tie, kurie mane matė, stebėjosi, nes buvau persekiojamas.
Ir jie manė, kad buvau prarytas, nes jiems atrodžiau kaip pražuvęs.
Bet mano neteisybė tapo mano išgelbėjimu.
Ir tapau jų pasibjaurėjimu, nes manyje nebuvo pavydo.
Kadangi nuolat dariau gera kiekvienam žmogui, buvau nekenčiamas.
Ir jie mane apsupo kaip pasiutę šunys, tie, kurie kvailai puola savo šeimininkus.
Nes jų mintys iškrypusios, o protas iškreiptas.
Bet aš nešiau vandenį savo dešinėje rankoje, ir jų kartėlį ištvėriau savo saldumu.
Ir nepražuvau, nes nebuvau jų brolis, nei mano gimimas buvo kaip jų.
Ir jie siekė mano mirties, bet nesugebėjo, nes buvau senesnis už jų atmintį; ir veltui jie metė burtus prieš mane.
Ir tie, kurie mane persekiojo, veltui stengėsi sunaikinti To, kuris buvo prieš juos, atminimą.
Nes Aukščiausiojo mintis negali būti užgožta; ir Jo širdis yra aukštesnė už visą išmintį.
Aleliuja.

Odė 29

Viešpats yra mano viltis, aš Jo nesigėdysiu.
Pagal Jo šlovę Jis mane sukūrė, ir pagal Jo malonę taip pat man davė.
Pagal Jo gailestingumą Jis mane išaukštino, ir pagal Jo didžią garbę Jis mane pakėlė.
Ir Jis leido man pakilti iš Šeolo gelmių, ir iš mirties nasrų Jis mane ištraukė.
Ir aš pažeminau savo priešus, o Jis mane išteisino savo malone.
Nes aš tikėjau Viešpaties Mesiju ir laikiau Jį Viešpačiu.
Ir Jis man atskleidė savo ženklą, ir vedė mane savo šviesa.
Ir Jis man davė savo galios skeptrą, kad galėčiau pažaboti tautų kėslus ir pažeminti galingųjų jėgą.
Kad kovočiau Jo Žodžiu ir laimėčiau Jo galia.
Ir Viešpats nugalėjo mano priešą savo Žodžiu, ir jis tapo kaip dulkės, kurias nuneša vėjas.
Ir aš šlovinau Aukščiausiąjį, nes Jis išaukštino savo tarną ir savo tarnaitės sūnų.
Aleliuja.

Odė 30

Semkite sau vandens iš gyvojo Viešpaties šaltinio, nes jis jums atvertas.
Ir ateikite visi ištroškusieji ir gerkite, ir ilsėkitės prie Viešpaties šaltinio.
Nes jis malonus ir žėrintis, ir nuolat atgaivina sielą.
Jo vanduo daug saldesnis už medų, ir bičių koriui nėra su kuo jį lyginti;
Nes jis tekėjo iš Viešpaties lūpų ir buvo pavadintas iš Viešpaties širdies.
Ir jis atėjo beribis ir nematomas, ir kol buvo pastatytas viduryje, jo nepažino.
Palaiminti tie, kurie iš jo gėrė ir juo atsigaivino.
Aleliuja.

Odė 31

Bedugnės išnyko prieš Viešpatį, o tamsa išsisklaidė Jo pasirodymo akivaizdoje.
Klaida suklydo ir pražuvo dėl Jo; o panieka negavo kelio, nes ją paskandino Viešpaties tiesa.
Jis atvėrė savo lūpas ir kalbėjo malonę ir džiaugsmą; ir giedojo naują giesmę savo vardui.
Tada Jis pakėlė savo balsą Aukščiausiajam ir Jam paaukojo tuos, kurie per Jį tapo sūnumis.
Ir Jo veidas buvo išteisintas, nes taip Jam davė Jo Šventasis Tėvas.
Išeikite, jūs, kurie buvote prispausti, ir priimkite džiaugsmą.
Ir įgykite save per malonę, ir pasiimkite sau nemirtingą gyvenimą.
Ir jie mane pasmerkė, kai atsistojau – mane, kuris nebuvo pasmerktas.
Tada jie pasidalijo mano grobį, nors jiems nieko nepriklausė.
Bet aš ištvėriau ir tylėjau, kad nebūčiau jų sutrikdytas.
Bet stovėjau nesutrikdytas kaip tvirta uola, kurią nuolat daužo bangų stulpai ir ji išlieka.
Ir aš ištvėriau jų kartėlį dėl nuolankumo, kad galėčiau atpirkti savo tautą ir ją pamokyti.
Ir kad nenutraukčiau pažadų patriarchams, kuriems buvau pažadėtas jų palikuonių išgelbėjimui.
Aleliuja.

Odė 32

Palaimintiesiems džiaugsmas kyla iš jų širdies, o šviesa – iš To, kuris juose gyvena;
Ir tiesos Žodis, kuris yra savasis pradmuo,
Nes Jis sustiprintas Šventąja Aukščiausiojo Galia; ir Jis nepalaužiamas per amžius.
Aleliuja.

Odė 33

Bet vėlgi Malonė buvo greita ir atstūmė Gadinantįjį, ir nusileido ant jo, kad jį pasmerktų.
Ir jis sukėlė visišką sunaikinimą prieš save, ir sugadino visus savo darbus.
Ir jis stovėjo ant viršūnės keteros ir šaukė garsiai nuo vieno žemės krašto iki kito.
Tada jis pritraukė visus, kurie jam pakluso, nes jis neatrodė kaip Piktasis.
Tačiau stovėjo tobuloji Mergelė, kuri skelbė ir kvietė, sakydama:
O jūs, žmonių sūnūs, sugrįžkite, ir jūs, jų dukros, ateikite.
Ir palikite to Gadinančiojo kelius, ir prieikite prie manęs.
Ir aš įeisiu į jus, ir išvesiu jus iš sunaikinimo, ir padarysiu jus išmintingus tiesos keliuose.
Nebūkite sugadinti ir nepražūkite.
Pakluskite man ir būkite išgelbėti, nes aš jums skelbiu Dievo malonę.
Ir per mane jūs būsite išgelbėti ir tapsite palaiminti. Aš esu jūsų teisėja;
Ir tie, kurie mane apsivilko, nebus neteisingai apkaltinti, bet jie paveldės nepažeidžiamumą naujajame pasaulyje.
Mano išrinktieji vaikščiojo su manimi, ir savo kelius aš atskleisiu tiems, kurie manęs ieško; ir pažadėsiu jiems savo vardą.
Aleliuja.

Odė 34

Nėra sunkaus kelio ten, kur yra paprasta širdis, nei kliūties tiesioms mintims,
Nei sūkurio apšviestos minties gelmėje.
Kur žmogus iš visų pusių apsuptas maloningo krašto, jame nėra padalijimo.
Tai, kas yra apačioje, panašu į tai, kas yra aukštybėje.
Nes viskas yra iš aukštybių, o iš apačios nėra nieko, tik taip tiki tie, kuriuose nėra supratimo.
Malonė buvo apreikšta jūsų išgelbėjimui. Tikėkite ir gyvenkite, ir būkite išgelbėti.
Aleliuja.

Odė 35

Viešpaties švelnios liūtys apgaubė mane ramybe, ir jos sukėlė taikos debesį virš mano galvos;
Kad jis mane saugotų visada. Ir jis tapo man išgelbėjimu.
Visi buvo sukrėsti ir išsigandę, ir iš jų kilo dūmai ir teismas.
Bet aš buvau ramus Viešpaties legione; Jis man buvo daugiau nei pavėsis, ir daugiau nei pamatas.
Ir buvau nešamas kaip kūdikis motinos rankose; ir Jis man davė pieno – Viešpaties rasą.
Ir buvau praturtintas Jo malone, ir ilsėjausi Jo tobulume.
Ir išskleidžiau rankas savo pakilime, ir nukreipiau save į Aukščiausiąjį, ir buvau atpirktas Jam.
Aleliuja.

Odė 36

Atsiguliau ant Viešpaties Dvasios, ir Ji pakėlė mane į dangų;
Ir pastatė mane ant kojų Viešpaties aukštoje vietoje, prieš Jo tobulumą ir Jo šlovę, kur toliau Jį šlovinau kurdamas Jo Odes.
Dvasia mane išvedė prieš Viešpaties veidą, ir kadangi buvau Žmogaus Sūnus, buvau pavadintas Šviesa, Dievo Sūnumi;
Nes buvau labiausiai pašlovintas tarp šlovingųjų, ir didžiausias tarp didžiųjų.
Pagal Aukščiausiojo didybę Ji mane sukūrė; ir pagal Jo naujumą Jis mane atnaujino.
Ir Jis mane patepė savo tobulumu; ir tapau vienu iš tų, kurie yra arti Jo.
Ir mano lūpos atsivėrė kaip rasos debesis, o mano širdis išsiliejo kaip teisumo versmė.
Ir mano artėjimas buvo taikoje, ir buvau įtvirtintas Apvaizdos Dvasioje.
Aleliuja.

Odė 37

Ištiesiau rankas Viešpačiui, ir Aukščiausiajam pakėliau savo balsą.
Ir kalbėjau savo širdies lūpomis, ir Jis mane išgirdo, kai mano balsas Jį pasiekė.
Jo Žodis atėjo pas mane, kad duotų man mano triūso vaisių;
Ir suteikė man poilsį Viešpaties malone.
Aleliuja.

Odė 38

Pakilau į Tiesos šviesą kaip į vežimą, ir Tiesa mane vedė ir atvedė.
Ir leido man pereiti bedugnes ir prarajas, ir išgelbėjo mane nuo skardžių ir slėnių.
Ir tapo man išgelbėjimo uostu, ir pastatė mane nemirtingo gyvenimo vietoje.
Ir Jis ėjo su manimi ir leido man ilsėtis, ir neleido man suklysti; nes Jis buvo ir yra Tiesa.
Ir man negrėsė pavojus, nes nuolat vaikščiojau su Juo; ir niekur nesuklydau, nes Jam paklusau.
Nes Klaida nuo Jo pabėgo ir niekada Jo nesutiko.
O Tiesa ėjo tiesiu keliu, ir ką nesupratau, Jis man parodė:
Visus klaidos nuodus ir mirties skausmus, kurie laikomi saldumu.
Ir Gadinančiojo gadinimą mačiau, kai nuotaka, kuri gadina, buvo išpuošta, ir jaunikis, kuris gadina ir yra sugadintas.
Ir paklausiau Tiesos: Kas jie tokie? Ir Jis man atsakė: Tai Apgavikas ir Klaida.
Jie mėgdžioja Mylimąjį ir Jo Nuotaką, ir klaidina pasaulį bei jį gadina.
Ir jie kviečia daugelį į vestuvių puotą, ir leidžia jiems gerti savo svaiginimo vyną;
Taip jie priverčia juos išvemti savo išmintį ir pažinimą, ir paruošia jiems beprotystę.
Tada jie juos palieka; ir jie klajoja kaip pakvaišę ir sugadinti žmonės.
Kadangi juose nėra supratimo, nei jie jo ieško.
Bet aš tapau išmintingas, kad nepatekčiau į Apgavikų rankas, ir pats džiaugiausi, nes Tiesa buvo su manimi.
Nes buvau įtvirtintas, gyvenau ir buvau atpirktas, ir mano pamatai buvo padėti Viešpaties ranka; nes Jis mane pasodino.
Nes Jis įtvirtino šaknį, ją palaistė, aprūpino ir palaimino, ir jos vaisiai bus amžini.
Ji įsiskverbė giliai, išdygo ir išsiplėtė, ir buvo pilna bei išaugusi.
Ir vien Viešpats buvo pašlovintas – savo sodinime ir savo puoselėjime;
Savo rūpestyje ir savo lūpų palaiminime, savo dešinės rankos gražiame sodinime;
Ir savo sodinimo pasiekime, ir savo minties supratime.
Aleliuja.

Odė 39

Įnirtingos upės yra Viešpaties galia; jos staigiai nuneša tuos, kurie Jį niekina.
Jos supainioja jų kelius ir sunaikina jų perėjas.
Jos pagrobia jų kūnus ir sugadina jų prigimtį.
Nes jos greitesnės už žaibus, dar spartesnės.
Bet tie, kurie jas pereina tikėjimu, nebus sutrikdyti.
Ir tie, kurie jomis eina be priekaištų, nebus sukrėsti.
Nes ženklas ant jų yra Viešpats, ir ženklas yra Kelias tiems, kurie pereina Viešpaties vardu.
Todėl apsivilkite Aukščiausiojo vardu ir pažinkite Jį, ir pereisite be pavojaus; nes upės jums paklus.
Viešpats jas sujungė savo Žodžiu, ir Jis ėjo ir perėjo jas pėsčiomis.
Jo pėdsakai tvirtai stovėjo ant vandenų ir nebuvo sunaikinti; jie kaip medžio sija, pastatyta ant tiesos.
Iš vienos ir kitos pusės bangos kilo aukštyn, bet mūsų Viešpaties Mesijo pėdsakai išliko tvirti.
Ir jie neišnyko, nei buvo sunaikinti.
Ir Kelias paskirtas tiems, kurie pereina paskui Jį, ir tiems, kurie laikosi Jo tikėjimo kelio ir garbina Jo vardą.
Aleliuja.

Odė 40

Kaip medus laša iš bičių korių, ir pienas teka iš moters, mylinčios savo vaikus, taip ir mano viltis yra Tavyje, o mano Dieve.
Kaip versmė išsiveržia savo vandenį, taip mano širdis išsiveržia Viešpaties šlovę, o mano lūpos Jam gieda šlovę.
Ir mano liežuvis tampa saldus Jo giesmėmis, o mano nariai patepti Jo odėmis.
Mano veidas džiaugiasi Jo išaukštinimu, o mano dvasia džiūgauja Jo meilėje, ir mano prigimtis švyti Jame.
Ir tas, kuris bijo, pasitikės Juo, ir išgelbėjimas bus užtikrintas Jame.
Jo nuosavybė yra nemirtingas gyvenimas, o tie, kurie jį priima, yra nepažeidžiami.
Aleliuja.

Odė 41

Tegul visi Viešpaties kūdikiai Jį šlovina, ir tegul priimame Jo tikėjimo tiesą.
Jo vaikai bus Jo pripažinti, todėl giedokime Jo meile.
Mes gyvename Viešpatyje Jo malone, ir gyvenimą gauname per Jo Mesiją.
Nes didi diena nušvito mums, ir nuostabus yra Tas, kuris mums davė savo šlovės.
Todėl visi sutarkime Viešpaties vardu, ir garbinkime Jį Jo gerumu.
Tegul mūsų veidai švyti Jo šviesoje, ir tegul mūsų širdys mąsto Jo meilėje, naktį ir dieną.
Džiūgaukime Viešpaties džiaugsmu.
Visi, kurie mane matys, stebėsis, nes esu iš kitos giminės.
Nes Tiesos Tėvas mane prisiminė; Tas, kuris mane turėjo nuo pradžios.
Jo turtai mane pagimdė, ir Jo širdies mintis.
Jo Žodis yra su mumis visame mūsų kelyje – Gelbėtojas, kuris teikia gyvenimą ir mūsų neatmeta.
Žmogus, kuris nusižemino, bet buvo išaukštintas dėl savo teisumo.
Aukščiausiojo Sūnus pasirodė savo Tėvo tobulume.
Ir šviesa nušvito iš Žodžio, kuris buvo Jame prieš laiką.
Mesijas tiesoje yra vienas. Ir Jis buvo pažintas prieš pasaulio pamatus, kad suteiktų žmonėms gyvenimą per amžius savo vardo tiesa.
Nauja giesmė Viešpačiui iš tų, kurie Jį myli.
Aleliuja.

Odė 42

Ištiesiau rankas ir priartėjau prie savo Viešpaties, nes mano rankų išskėtimas yra Jo ženklas.
O mano išskėtimas – tai tiesus kryžius, kuris buvo pakeltas Teisiojo kelyje.
Ir tapau nenaudingas tiems, kurie manęs nepažino, nes pasislėpsiu nuo tų, kurie manęs neturėjo.
Ir būsiu su tais, kurie mane myli.
Visi mano persekiotojai mirė, ir jie manęs ieškojo – tie, kurie mane kaltino, nes aš gyvenu.
Tada aš pakilau ir esu su jais, ir kalbėsiu jų lūpomis.
Nes jie atmetė tuos, kurie juos persekiojo; ir aš uždėjau ant jų savo meilės jungą.
Kaip jaunikio ranka virš nuotakos, taip yra mano jungas virš tų, kurie mane pažįsta.
Ir kaip vestuvių kambarys išskleidžiamas poros namuose, taip yra mano meilė tarp tų, kurie mane tiki.
Nebuvau atmestas, nors taip buvo laikoma, ir nepražuvau, nors jie taip manė.
Šeolas mane pamatė ir sudužo, o Mirtis mane išspjovė ir daugelį su manimi.
Aš buvau actas ir kartumas jai, ir nuėjau su ja iki jos gelmės.
Tada ji paleido kojas ir galvą, nes negalėjo pakelti mano veido.
Ir tarp jos mirusiųjų sukūriau gyvųjų bendruomenę; ir kalbėjau su jais gyvomis lūpomis, kad mano žodis nebūtų bergždžias.
Ir tie, kurie buvo mirę, bėgo pas mane; ir jie šaukė, sakydami: Dievo Sūnau, pasigailėk mūsų.
Elkis su mumis pagal savo gerumą, ir išvesk mus iš tamsos pančių.
Ir atverk mums duris, per kurias galėtume išeiti pas Tave; nes suprantame, kad mūsų mirtis Tavęs neliečia.
Tegul ir mes būname išgelbėti su Tavimi, nes Tu esi mūsų Gelbėtojas.
Tada išgirdau jų balsą ir įdėjau jų tikėjimą į savo širdį.
Ir uždėjau savo vardą ant jų galvos, nes jie yra laisvi ir jie yra mano.
Aleliuja.