Islamo mokyme Jahannam – tai pragaras, vieta, kur atmetusieji Dievo valią, neištikimi ir nuodėmingieji patiria bausmę už savo darbus. Koranas jį mini daugiau nei 70 kartų, vaizduodamas ne kaip paprastą ugnį, bet kaip sudėtingą sistemą su lygiais, kankinimais ir amžinu atpildu. Tai ne kerštas, o teisingumas: Alachas duoda pagal tai, ką žmogus pasirinko gyvenime. Pranašas Muhamedas sakė: „Pragaras apsuptas viliojančių dalykų, o rojus – sunkumų“ (Bukhari). Jahannam primena, kad laisva valia turi pasekmes.
Septyni pragaro lygiai
Jahannam suskirstytas į septynis lygius, kiekvienas skirtas skirtingoms nuodėmėms. Koranas sako: „Jiems septyni vartai; kiekvienam iš jų – skirta dalis“ (15:44). Viršutinis lygis lengvesnis, skirtas nuodėmingiems musulmonams, kurie ten valosi ir galiausiai išeina. Žemiausi – hipokritams, stabmeldžiams ir tiems, kurie sąmoningai atmetė tiesą.
- Jahannam – bendras pavadinimas, bet dažnai reiškia pirmą lygį musulmonams su sunkiomis nuodėmėmis, kaip melas ar apgavystė.
- Laza – liepsnojanti ugnis farao ir jo sekėjų tipo tironams.
- Hutamah – traiškanti ugnis turtuoliams, kurie kaupė ir nedavė zakat.
- Sa’ir – deginanti hipokritams, kurie apsimetė tikinčiais.
- Saqar – keičianti odą tiems, kurie neigė pranašus.
- Jahim – gili duobė krikščionims ir žydams, kurie iškraipė raštus (pagal kai kurias interpretacijas).
- Hawiyah – bedugnė blogiausiems: šėtonui, stabų garbintojams ir tiems, kurie kovojo prieš Alachą.
Šie lygiai nėra griežtai fiksuoti visose tradicijose, bet rodo bausmės gradaciją – kuo sunkesnė nuodėmė, tuo giliau.
Koranas piešia siaubingus vaizdus, kad pabudintų sąžinę. Ugnis Jahannam 70 kartų karštesnė už žemės ugnį. Oda degs, tada atsinaujins, kad kankinimas tęstųsi: „Kiekvieną kartą, kai jų oda iškeps, Mes pakeisime ją kita oda, kad jie ragautų bausmę“ (4:56). Maistas – zakum medžio vaisiai, kurie verda pilvuose kaip verdantis aliejus, ir pūliai. Gėrimas – verdantis vanduo, kuris plėšo vidurius. Grandinės traukia į ugnį, angelai Zabaniai – 19 griežtų sargų – muša ir kankina. Laikas ten lėtas: „Diena ten – kaip tūkstantis metų jūsų skaičiavimu“ (32:5). Net medžiai ir akmenys prakeikti, o pragaras „alsuoja“ pykčiu.
Pranašo hadisuose pridėta detalių: akmenys dega vietoj malkų, o nuodėmingieji mato savo vietas rojuje, kurias prarado. Moterims, kurios apnuogino grožį, – plaukai kaip ugnis; vyrams, kurie valgė našlaičių turtą, – liežuvis kabės iki krūtinės.
Kas patenka į Jahannam? Pagrindiniai: širk (daugiadievystė) – neatleistina nuodėmė, jei nemiršta be atgailos. Hipokritai, žudikai, svetimautojai, melagiai pranašai. Bet musulmonai su nuodėmėmis ten valosi: „Musulmonas, turintis bent garstyčios grūdo tikėjimą, neišeis iš ugnies amžinai“ (Bukhari). Alachas gailestingas – net pragaras gali būti laikinas tiems, kurie tikėjo.
Nuodėmingi tikintieji išeis po bausmės, pranašo užtarimu. Didžiausia kančia – atskyrimas nuo Alacho: „Ne, jie tą Dieną bus uždengti nuo savo Viešpaties“ (83:15). Mokslininkai kaip Ibn Taymiyyah sako, kad pragaras amžinas tik neištikimiesiems, o kitiems – valymo įrankis.