Islamo tikėjime Ateities teismas, arabų kalba vadinamas Yawm ad-Dīn (Teismo diena), užima centrinę vietą. Tai ne abstrakti idėja, o realus įvykis, kai visas pasaulis baigsis, o kiekvienas žmogus stos prieš Alachą atsiskaityti už savo darbus. Koranas mini šią dieną daugiau nei 300 kartų, pabrėždamas jos neišvengiamybę ir teisingumą. Ji primena, kad gyvenimas žemėje – tik laikinas bandymas, o tikroji atlygio ar bausmės valanda ateis po mirties.
Prieš Yawm ad-Dīn prasidės didieji ir maži ženklai, vadinami as-Sā‘ah (Valanda). Maži ženklai jau vyksta: moralinis nuopuolis, karai, gamtos kataklizmai, žinių plitimas, bet tikėjimo silpnėjimas. Didieji ženklai bus akivaizdūs: saulė pakils iš vakarų, pasirodys Dajjalas (antikristas), grįš Jėzus (Isa), išeis Gog ir Magog. Tada angelas Israfilas pūstelės į trimitą – pirmą kartą viskas mirs, antrą – prisikels. Koranas sako: „Ir bus pūsta į trimitą, ir tie, kurie danguje ir žemėje, k… bus nualpę, išskyrus tuos, kuriuos Alachas norės“ (39:68).
Žmonės prisikels nuogi, basi, neapipjaustyti – tokie, kokie buvo sukurti. Žemė pavirs į lygumą, be kalnų ar pastatų. Visi susirinks vienoje vietoje, vadinamoje Mahšar. Saulė priartės tiek, kad prakaitas sieks kelius ar net burnas, priklausomai nuo nuodėmių svorio. Laikas ten tęsis tūkstančius metų, bet tikintiesiems praeis kaip akimirka. Pranašas Muhamedas sakė: „Žmonės bus susirinkę 50 000 metų, o tikintieji jausis kaip valanda“ (hadisas iš Bukhari).
Kiekvienam bus duota knyga su darbais. Dešiniarankiai gaus ją dešine – rojus, kairiarankiai – kairia, į pragarą. Svarstyklės (Mīzān) tiksliai pasvers gerus ir blogus darbus. Net mažiausias geras veiksmas, kaip datulės padalijimas, gali persverti. Koranas aiškina: „Tas, kurio svarstyklės bus sunkios, gyvens laimingu gyvenimu. O tas, kurio svarstyklės bus lengvos, jo motina bus Hawiyah“ (101:6–9). Hawiyah – pragaras.
Sirat tiltas
Po svarstyklių laukia Sirat – plonas kaip plaukas, aštrus kaip kardas tiltas virš pragaro. Tikintieji pereis žaibiškai, nuodėmingieji kris į ugnį. Pranašas bus pirmas, o jo umma seks paskui. Šis tiltas simbolizuoja, kad kelias į rojų siauras ir reikalauja pastangų.
Rojus ir pragaras
Rojus (Jannah) – sodai po kuriais teka upės, amžina palaima, vaisiai, mergelės (hurijos), artimieji. Aukščiausias lygis – Firdaws, kur matomas Alachas. Pragaras (Jahannam) – septyni lygiai, ugnis, verdantis vanduo, grandinės. Žemiausias – tiems, kurie neigė Alachą. Bausmė amžina stabmeldžiams, bet musulmonams – valanti, kol nuskaistinti pateks į rojų.
Yawm ad-Dīn skatina gyventi sąmoningai: melstis penkis kartus, duoti zakat, laikytis pasninko. Tai ne baimės įrankis, o motyvacija būti geresniam. Pranašas sakė: „Kas tiki Alachu ir Paskutine diena, tegul kalba gera arba tyli“ (Bukhari). Ši diena jungia visus pranašus – nuo Adomo iki Muhamedo – vienu tikėjimu į teisingumą.
Islamo mokslininkai, kaip Ibn Kathir savo tafsire, pabrėžia, kad Yawm ad-Dīn – Alacho gailestingumo viršūnė: niekas nenuskriaustas, visi gauna pagal darbus. Tai diena, kai verkia net angelai, bet tikintieji šypsosis. Gyvenk taip, lyg rytoj būtų Teismo diena – toks paprastas, bet galingas islamo patarimas.