Olodumare – tai aukščiausias jorubų religijos dievas, visatos kūrėjas ir gyvybės šaltinis. Jis yra visa apimanti, bet neapibrėžiama būtybė – tobulas, nematomas, be pradžios ir pabaigos. Jorubų kalboje jo vardas reiškia „Visagalį, kuris užpildo visatą“ arba „Tas, kuris turi begalinę galią“. Kartais vartojami ir kiti jo vardai: Olorun („Dangaus Viešpats“) bei Eledumare („Tas, kuris davė viskam esmę“).
Skirtingai nuo daugelio kitų religijų, jorubų tradicijoje Olodumare nėra asmeniškas dievas, kuris kištųsi į kasdienius žmonių reikalus. Jis neegzistuoja kaip žmogaus pavidalo dievybė, neturi šventyklų, altorių ar atvaizdų. Jis yra visur – ore, šviesoje, kvėpavime, gyvenimo ritme. Jį galima patirti, bet ne pamatyti ar aprėpti mintimi. Todėl sakoma: „Olodumare yra tylus, bet viską girdintis.“
Olodumare sukūrė visatą ir visą gyvybę, įskaitant dvasines būtybes – orisha (orišas). Šios orishos yra tarsi Jo valios nešėjai, energijos ar principai, per kuriuos Jis veikia pasaulyje. Viena jų – Orunmila, išminties ir pranašystės dvasia, padedanti žmonėms suprasti dievišką tvarką. Kitos orishos atstovauja vandeniui, kalnams, audroms, teisingumui ar meilei. Visos jos kyla iš Olodumare esmės, tačiau nei viena nėra lygi Jam.
Jorubų tradicijoje žmogus egzistuoja trijuose sluoksniuose – kūnas (ara), siela (emi) ir dvasinis protas (ori). Ori yra tarsi vidinis ryšys su Olodumare, žmogaus likimo atspindys. Prieš gimdamas, žmogus eina pas Olodumare ir pasirenka savo likimą (ayanmo). Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias yra iš anksto numatytas, bet vis tiek priklauso nuo jo sprendimų ir moralinės pusiausvyros.
Olodumare nėra nei geras, nei blogas – jis yra aukščiau šių sąvokų. Jis tiesiog yra. Gėris ir blogis žmogui duoti tam, kad šis galėtų mokytis, augti ir grįžti į dvasinę visumą. Jo kūryboje nėra neteisybės – tik sudėtingas priežasčių ir pasekmių tinklas, kurį žmogus turi išmokti suprasti.
Jorubų tikėjime maldos Olodumare dažniausiai reiškiamos ne tiesiogiai, o per orishas, kurios yra Jo „rankos“ ir „balsai“. Tačiau kai žmogus meldžiasi iš visos širdies, su tyru ketinimu, sakoma, kad Olodumare girdi tiesiogiai, nes Jo klausymasis nėra ribotas laiku ar vieta.
Apie Jį sakoma:
„Olodumare nekalba, bet Jo tylėjime gimsta pasaulis.“
„Niekas nėra už Olodumare – net vėjas juda Jo valia.“
Olodumare neteikia materialių dovanų – Jis suteikia sąmoningumą, iš kurio kyla išmintis, stiprybė ir likimo supratimas. Jis – kaip visatos šviesa, kuri niekada neišsijungia, nors žmonės kartais užmerkia akis.
Jo vaidmuo jorubų tikėjime panašus į aukščiausią dievybę kitose kultūrose – Brahmaną hinduizme, Tao daoizme ar Dievą monoteistinėse religijose. Tačiau jorubų požiūris išskirtinis tuo, kad Olodumare niekada nesmerkia, nes Jis nesikiša – Jis tiesiog leidžia būti.
Todėl jorubų išminčiai sako:
„Mes garbiname orishas, bet mes gyvename Olodumare.“