Aukščiausiasis, šlovingasis Dieve, apšviesk mano širdies tamsumas ir duok man teisingą tikėjimą, tvirtą viltį ir tobulą meilę, supratimą ir pažinimą, Viešpatie, kad vykdyčiau Tavo šventus ir teisius įsakymus. Amen.
Skaitykite daugiau..
Šv. Pranciškaus Asyžiečio malda, nors ir plačiai žinoma dėl savo paprastumo ir gylio, slepia savyje gilesnius asketinius ir mistinius sluoksnius, kurie retai aptariami kasdienėse pamaldose. Ši malda, kartais vadinama „Taikaus proto malda“, atspindi ne tik norą būti taikos įrankiu, bet ir radikalų pasišventimą Jėzaus Kristaus vargšumo idealui. Teologiškai vertinant, Pranciškaus siekis būti meilės ir atleidimo nešėju kyla iš jo paties patirtos radikalios asmeninės konversijos, kurią jis vadino „Viešpaties namų atstatymu“. Jo teologija pabrėžia *imitatio Christi* (Kristaus sekimo) per fizinį vargšumą ir nuolankumą, kas buvo radikalu viduramžių Bažnyčios kontekste. Ypatingą dėmesį verta skirti jo mistinei patirčiai, ypač stigmų gavimui, kurią jis laikė galutiniu įsikūnijimu to, ką meldė – tapti kuo labiau panašiu į Nukryžiuotąjį. Ši malda yra ne tik etinis imperatyvas, bet ir mistinis prašymas leisti jam patirti Dievo buvimą per kančią ir tarnystę. Tai kvietimas į radikalią transformaciją, kurios tikslas yra visiškas susiliejimas su Dievo valia.