Al-Muṭaffifīn yra 83-ioji Korano sura, priskiriama mekiečių apreiškimams (kai kurie aiškintojai mano, kad ji gali būti ir mediniečių). Ji turi 36 ajatų. Pavadinimas reiškia „Apgaudinėtojai svertuose“ arba „Tie, kurie sukčiauja matuose“. Žodis ṭafafa arabiškai nurodo nesąžiningą prekiavimą, kai pardavėjai sąmoningai sumažina svorį ar kiekį, kad apgautų pirkėją.
Sura prasideda stipriu pasmerkimu tokiems nesąžiningiems žmonėms: „Vargas apgaudinėtojams, kurie, kai gauna iš kitų matuodami, gauna pilnai, o kai patys matuoja ar sveria, sumažina.“ Tai buvo labai aktualu arabų visuomenėje, kur prekyba užėmė svarbią vietą. Koranas tokią praktiką pateikia kaip vieną iš neteisybės formų, kurios prieštarauja dieviškajai tvarkai.
Toliau sura primena, kad tokie žmonės galvoja, jog nebus prikelti. Bet Koranas skelbia, kad Teismo dieną jie bus prikelti „Didžiosios dienos Viešpaties akivaizdoje“. Taip pabrėžiama, kad apgavystės šioje žemėje yra laikinos, o galutinis teisingumas laukia kiekvieno žmogaus.
Svarbi suros dalis yra pasakojimas apie „Sijjīn“ ir „‘Illiyyīn“. Netikintieji ir nusidėjėliai užrašyti į Sijjīn – tarsi knygą ar įrašą, kuriame surašyti visi jų darbai, ir jie bus pasmerkti. Tuo tarpu teisūs žmonės įrašyti į ‘Illiyyīn – aukščiausią knygą, prie pat Dievo artumo, ir jų laukia atlygis. Tai rodo dangišką teisingumo registrą: niekas neliks nepastebėta ar be atpildo.
Sura taip pat kontrastuoja dvi būsenas. Netikintieji tą dieną bus pasmerkti, jų akys bus uždengtos, jie bus atskirti nuo Dievo artumo. Tuo tarpu tikintieji sėdės džiaugdamiesi rojuje, gerdami gryną gėrimą, užantspauduotą su kvapniu prieskoniu, ir jų veidai spindės džiaugsmu. Ši priešprieša dar labiau sustiprina perspėjimą: apgaudinėtojo elgesys atveda į Sijjīn, o sąžiningumas ir tikėjimas – į ‘Illiyyīn.
Pabaigoje sura atkreipia dėmesį į pasaulietinį netikėlių elgesį: jie juokėsi iš tikinčiųjų, šaipėsi iš jų, rodydavo pirštais, o savo namuose mėgdavo kalbėti apie juos su panieka. Tačiau Teismo dieną santykiai apsivers: tada tikintieji juoksis iš netikinčiųjų, žvelgdami į juos iš aukštumų, ir bus klausimas: „Ar netikėliai buvo atlyginti už tai, ką jie darė?“ Tai rodo, kad galutinis teisingumas neišvengiamai įvyks, net jei šiame gyvenime atrodo priešingai.
Islamo tradicijoje Al-Muṭaffifīn dažnai minima kaip sura apie socialinį teisingumą, sąžiningą prekybą ir atsakomybę už kiekvieną veiksmą. Ji aiškiai pasmerkia apgavystę kasdienybėje ir primena, kad net mažiausi nesąžiningi veiksmai bus įrašyti ir už juos teks atsakyti. Tuo pačiu ji suteikia viltį tikintiesiems, kurie patiria patyčias ar neteisybę – jų kantrybė ir ištikimybė bus įvertinta.
Al-Mutaffifin
1
„Vargas apgaudinėtojams svertuose,“
Pradedama pasmerkimu nesąžiningiems prekeiviams.
2
„Kurie, kai gauna iš žmonių matuodami, gauna pilnai,“
Jie reikalauja tikslumo sau naudinga kryptimi.
3
„O kai patys matuoja ar sveria kitiems, sumažina.“
Bet patys sąmoningai apgaudinėja.
4
„Argi jie nemano, kad bus prikelti,“
Jie gyvena taip, lyg nebūtų pomirtinio teismo.
5
„Didžiosios dienos dienai?“
Kalbama apie Teismo dieną.
6
„Dieną, kai žmonės stovės prieš Viešpatį visų pasaulių.“
Visi bus prikelti ir atsiskaitys.
7
„Ne! Iš tiesų, nusidėjėlių įrašas yra Sijjīn.“
Nusidėjėlių darbai surašyti knygoje – Sijjīn.
8
„Ir kas tau parodys, kas yra Sijjīn?“
Pabrėžiamas šios vietos siaubas.
9
„Tai įrašyta knyga.“
Tai užfiksuotas teisingumo dokumentas.
10
„Vargas tą dieną tiems, kurie neigia,“
Pasmerkimas tiems, kurie atmeta tiesą.
11
„Kurie neigia Teismo dieną.“
Pagrindinė jų nuodėmė – pomirtinio teisingumo atmetimas.
12
„Ir tai neigia tik kiekvienas nusidėjėlis, nusikaltėlis.“
Neigimas kyla iš nuodėmės.
13
„Kai jam skaitomos Mūsų eilutės, jis sako: Tai tik senųjų pasakos.“
Jie vadina Koraną pasakomis.
14
„Ne! Bet jų širdis apdengė tai, ką jie uždirbo.“
Nuodėmės užtemdė jų širdis.
15
„Ne! Tą dieną jie bus atskirti nuo savo Viešpaties.“
Netikėliai bus palikti be artumo su Dievu.
16
„Paskui jie tikrai pateks į Ugnį.“
Jų galutinis likimas – pragaras.
17
„Tada bus pasakyta: Štai tai, ką jūs neigėte.“
Jiems bus priminta, ką jie atmetė.
18
„Ne! Teisiųjų įrašas yra ‘Illiyyīn.“
Teisūs žmonės įrašyti aukščiausioje knygoje.
19
„Ir kas tau parodys, kas yra ‘Illiyyīn?“
Pabrėžiamas šios knygos didingumas.
20
„Tai užrašyta knyga,“
Tai amžinas teisiųjų darbų įrašas.
21
„Kuriai liudija artimiausi.“
Angelai ir artimieji prie Dievo liudija apie ją.
22
„Iš tiesų, teisieji bus malonumų rojuje,“
Teisieji patirs amžiną laimę.
23
„Sėdėdami ant sofų, žvelgdami aplinkui.“
Jie bus ramybėje ir turtingoje aplinkoje.
24
„Tu atpažinsi jų veiduose palaimos švytėjimą.“
Jų veidai spindės džiaugsmu.
25
„Jiems bus duodamas grynas vynas, užantspauduotas.“
Jie gaus tyrą dangišką gėrimą.
26
„Jo užantspaudavimas – muskuso kvapas. Tegu dėl to varžosi varžovai.“
Tai ypatingas, kvapnus gėrimas.
27
„Ir jo priemaiša bus iš Tasnīm,“
Tai ypatingas šaltinis.
28
„Šaltinis, iš kurio geria Dievo artimieji.“
Tasnīm – tik aukščiausiesiems artimiesiems.
29
„Iš tiesų, tie, kurie nusidėjo, juokėsi iš tikinčiųjų.“
Netikėliai žemino tikinčiuosius šiame pasaulyje.
30
„Kai jie praeidavo pro juos, jie vieni kitiems mirktelėdavo.“
Jie tyčiodavosi iš tikinčiųjų.
31
„Kai jie sugrįždavo pas savo žmones, jie grįždavo juokdamiesi.“
Savo namuose jie šaipydavosi.
32
„Kai jie pamatydavo juos, sakydavo: Šitie tikrai klysta.“
Jie laikė tikinčiuosius klaidingais.
33
„Bet jie nebuvo pasiųsti jų prižiūrėti.“
Dievas pabrėžia, kad netikėliai neturi teisės teisti tikinčiųjų.
34
„Tad šiandien tikintieji juokiasi iš netikinčiųjų,“
Teismo dieną padėtis apsiverčia.
35
„Sėdėdami ant sofų, žvelgdami aplinkui.“
Jie džiaugsis savo pergale.
36
„Ar netikėliai buvo atlyginti už tai, ką jie darė?“
Retorinis klausimas – jie patyrė teisingą atpildą.