Al-Mursalāt yra 77-oji Korano sura, priklausanti mekiečių apreiškimams. Ji sudaryta iš 50 ajatų. Pavadinimas „Al-Mursalāt“ reiškia „Siųstieji“ arba „Pasiųstosios“ ir paimtas iš pirmosios eilutės. Dauguma aiškintojų sutaria, kad čia kalbama apie angelus, kuriuos Dievas siunčia vykdyti įvairias užduotis – perduoti apreiškimą, įvykdyti Jo valią, atnešti bausmę ar gailestingumą.
Ši sura pasižymi labai ritmiška ir pakartojimais paremta struktūra. Viena iš jos išskirtinių ypatybių – dažna frazė „Vae dieną neigėjams!“ (arabiškai waylun yawma’idhin lil-mukadhdhibīn), kuri kartojasi daug kartų ir tampa suros refrenu. Tai sukuria stiprų įspėjimo toną, pabrėžiantį neišvengiamą Teismo dienos tikrovę.
Sura pradedama priesaikomis „siųstaisiais“ – angelais, vėjais ar kitais Dievo sukurtais įvykiais – ir pereinama prie pranešimo, kad tai, kuo grasinta, tikrai įvyks. Aprašomas Teismo dienos mastas: žvaigždžių užgesimas, dangaus atidarymas, kalnų išjudinimas, tautų surinkimas. Visa kūrinija bus perkeista, ir žmonės bus padalyti į dvi grupes: tikinčiuosius ir neigėjus.
Sura vaizdingai apibūdina netikėlių bausmę: jiems sakoma „Eikite prie to, ką jūs neigėte! Eikite į šešėlį, turintį tris šakas, bet jis nei atvėsins, nei apsaugos nuo liepsnos.“ Pragaro ugnis čia vaizduojama kaip apimanti viską, o jos kibirkštys palyginamos su dideliais rūmais ar geltonais kupranugariais. Tokie poetiniai palyginimai sustiprina įspūdį apie pragaro siaubą.
Tuo tarpu tikintiesiems žadama kita lemtis – jie bus šešėliuose, prie šaltinių, gaus suvalgyti įvairių vaisių, bus apdovanoti už savo ištikimybę. Kontrastas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų būsenos išryškina pasirinkimo svarbą šiame gyvenime.
Svarbi suros dalis yra žmogaus sukūrimo priminimas. Žmonėms sakoma: „Ar Mes nesukūrėme jūsų iš menko vandens? Mes patalpinome jį tvirtoje vietoje iki nustatyto laiko.“ Tai nuoroda į žmogaus gimimą iš sėklos ir vystymąsi motinos įsčiose. Koranas šiuo pavyzdžiu primena, kad Dievas, sukūręs žmogų iš nieko, tikrai pajėgus jį prikelti ir Teismo dieną.
Pabaigoje sura kviečia neigėjus daryti savo išbandymus, jei jie mano esą pajėgūs išvengti šios dienos. Bet aiškiai pasakoma, kad jie nepajėgs, nes visa valdžia priklauso Dievui.
Islamo tradicijoje Al-Mursalāt laikoma stipriu eschatologiniu tekstu, kurio tikslas – pažadinti žmones iš abejingumo. Pranašas Mahometas yra sakęs, kad kas ją recituoja, tas bus apsaugotas nuo netikėjimo ir veidmainystės. Dėl savo aiškaus ritmo ir pasikartojančio įspėjimo ši sura dažnai naudojama maldose ir pamokymuose kaip galingas priminimas apie Teismo dienos tikrovę.
Ji jungia tris didžiąsias temas: kūrinijos ženklus, Teismo dienos neišvengiamumą ir žmogaus atsakomybę. Ši sura yra klasikinis mekiečių apreiškimų pavyzdys – trumpi, galingi vaizdiniai, daug priesaikų ir eschatologinė žinia, skirta sukrėsti klausytoją.
Al-Mursalat
1
„Prisiekiau siunčiamaisiais vėjais iš eilės,“
Kalbama apie angelus ar vėjus, kurie vykdo Dievo valią.
2
„Ir siaučiančiais smarkiai,“
Dievo pasiųstieji gali veikti su didžiule jėga.
3
„Ir išskleidžiančiais plačiai,“
Jie išskleidžia tiesą arba paskleidžia Dievo valią.
4
„Ir skiriančiais atskirai,“
Jie atskiria tiesą nuo melo.
5
„Ir perduodančiais žinią,“
Angelai ar vėjai perduoda Dievo perspėjimą.
6
„Kad pateisintų ar perspėtų,“
Žinia ateina tam, kad primintų žmonėms jų atsakomybę.
7
„Tikrai tai, kuo jūs esate perspėjami, tikrai įvyks.“
Teismo diena yra neišvengiama.
8
„Kai žvaigždės bus užgesintos,“
Visata pasikeis pasaulio pabaigoje.
9
„Kai dangus bus praskleistas,“
Dangus atsidarys, parodydamas Dievo galybę.
10
„Kai kalnai bus išjudinti,“
Kalnai subyrės, prarasdami tvirtumą.
11
„Kai pasiuntiniai bus surinkti paskirtam laikui,“
Visi pranašai bus surinkti liudyti.
12
„Kokiai dienai jie buvo atidėti?“
Klausimas pabrėžia tos dienos didybę.
13
„Teismo dienai!“
Tai galutinės atsakomybės diena.
14
„Ir kas tau parodys, kas yra Teismo diena?“
Retorinis klausimas atskleidžia jos didžiulį svarbumą.
15
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Tai refrenas, įspėjantis apie netikinčiųjų likimą.
16
„Argi Mes nesunaikinome pirmųjų?“
Priminta apie praeities tautų sunaikinimą dėl netikėjimo.
17
„Ir paskui sekėme juos kitais?“
Dievo bausmė kartojosi ne kartą.
18
„Taip Mes elgiamės su nusikaltėliais.“
Dievo teisingumas yra nuoseklus visoms kartoms.
19
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas, primenantis apie netikėjimo pasekmes.
20
„Argi Mes nesukūrėme jūsų iš menko vandens?“
Priminta apie žmogaus pradžią iš sėklos.
21
„Kurį Mes patalpinome tvirtoje vietoje iki nustatyto laiko?“
Kalbama apie motinos įsčias kaip vietą, kur žmogus vystosi.
22
„Mes tai nustatėme pagal tikslų matą.“
Dievas sukūrė gyvenimo raidą pagal planą.
23
„Ir Mes esame geriausi Kūrėjai.“
Dievo kūryba pranoksta visus.
24
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas, dar kartą pabrėžiantis netikėjimo padarinius.
25
„Argi Mes nesukūrėme virš jūsų septynių tvirtų dangų?“
Žmonėms primenama apie dangų didybę kaip ženklą.
26
„Ir padarėme juos šviesą duodančiais.“
Dangūs ir žvaigždės liudija Dievo kūrybinę galybę.
27
„Ir pasiuntėme iš dangaus gausų vandenį,“
Lietus – gyvybės šaltinis, siunčiamas Dievo.
28
„Kad išaugintume juo grūdus ir augalus,“
Žemės derlius kyla iš Dievo siųsto vandens.
29
„Ir gausius sodus tankiai suaugusius.“
Sodų gausa yra dar vienas Jo gailestingumo ženklas.
30
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas primena, kad tie, kurie nepastebi šių ženklų, bus pasmerkti.
31
„Eikite į tai, ką jūs neigėte!“
Teismo dieną netikėliams bus liepta eiti į pragarą.
32
„Eikite į šešėlį, turintį tris šakas,“
Pragaras vaizduojamas kaip deginantis dūmų šešėlis.
33
„Kuris nei atvėsina, nei apsaugo nuo liepsnos.“
Šis šešėlis nepaguodžia, o tik pabrėžia kančią.
34
„Iš tiesų, jis meta kibirkštis kaip rūmai,“
Pragaro kibirkštys palygintos su milžiniškais statiniais.
35
„Tarsi jos būtų geltoni kupranugariai.“
Vizualus palyginimas sustiprina pragaro siaubo vaizdą.
36
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas dar kartą patvirtina jų likimą.
37
„Tai diena, kai jie nekalbės,“
Teismo dieną nebus pasiteisinimų.
38
„Ir jiems nebus leista pasiteisinti.“
Netikėliai neturės galimybės gintis.
39
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas įspėja apie neišvengiamą bausmę.
40
„Tai yra diena, kai bus nuspręsta – Mes nesurinksime jūsų ir pirmųjų, ir paskutiniųjų?“
Dievas parodys, kad visi žmonės, nuo pirmųjų iki paskutiniųjų, bus surinkti teismui.
41
„Taip, surinksime! Ir jei jūs turite kokį nors planą, panaudokite jį prieš Mane.“
Dievas sako, kad netikėliai negali pasprukti, nors ir bandytų.
42
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas pabrėžia jų bejėgiškumą.
43
„Iš tiesų, dievobaimingieji bus šešėliuose ir šaltiniuose,“
Teisieji gaus prieglobstį ir atgaivą.
44
„Ir vaisiuose iš to, ką jie troško.“
Jie bus apdovanoti gausiais vaisiais ir gėrybėmis.
45
„Valgykite ir gerkite su malonumu už tai, ką jūs darėte.“
Rojus – atlygis už tikėjimą ir darbus.
46
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas primena kontrastą tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų.
47
„Valgykite ir mėgaukitės truputį, iš tikro jūs esate nusidėjėliai.“
Netikėliams leidžiama trumpai pasinaudoti šiuo pasauliu, bet tai laikina.
48
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Refrenas pakartoja jų neišvengiamą lemtį.
49
„Kai jiems sakoma: Lenkitės! – jie nesilenkia.“
Netikėliai atsisako garbinti Dievą.
50
„Vargas tą dieną neigėjams!“
Paskutinė eilutė užbaigia surą griežtu refrenu apie neigėjų bausmę.