Al-Jumu‘a yra penktadienio vardu pavadinta sūra, kuri turi dvylika eilučių ir priklauso Medinos laikotarpiui. Ji užima 62-ąją vietą Korane ir išsiskiria tuo, kad pabrėžia bendruomeniškumo, maldos ir paklusnumo Dievui svarbą. Pats žodis „al-jumu‘a“ reiškia susirinkimą, ir jis yra glaudžiai susijęs su penktadienio malda, kuri musulmonų pasaulyje laikoma ypatinga diena, kada tikintieji privalo susiburti drauge į bendrą maldą.
Sūra prasideda išaukštinimu: visa, kas danguje ir žemėje, šlovina Allah, kuris yra Karalius, Šventasis ir Išmintingasis. Tai priminimas, kad visa kūrinija priklauso Dievui ir Jo didybė pranoksta žmonių supratimą. Toliau pabrėžiama, kad Jis yra tas, kuris pasiuntė neraštingam arabui Pasiuntinį, kuris jiems skaito Jo ženklus, apvalo juos ir moko Rašto bei išminties. Šis apibūdinimas aiškiai taikomas pranašui Muhamedui, kuris buvo siunčiamas ne tik savo tautai, bet ir visoms tautoms, liudydamas, jog Dievo žinia yra universali.
Svarbi sūros dalis – priminimas apie ankstesnes tautas, kurioms buvo duotas Raštas, tačiau kai kurie iš jų nesugebėjo jo įgyvendinti savo gyvenime. Klasikinis palyginimas: jie lyginami su asilu, nešančiu knygas – turėdami žinojimą, bet nepasinaudodami juo. Tai stiprus perspėjimas, kad tikėjimas negali būti tik formaliai deklaruojamas – jis turi būti gyvas ir įgyvendinamas. Taip pat ši sūra primena, kad Dievo siųsta žinia yra skirta ne vienam etnosui, bet visiems, net tiems, kurie iki tol buvo laikyti „neraštingais“ arba neturinčiais Rašto.
Antroje sūros dalyje kalbama apie penktadienio maldos ypatingą statusą. Tikintiesiems nurodoma, kad išgirdę kvietimą į maldą jie turi palikti prekybą ir kitus darbus, ir susitelkti į Dievo šlovinimą. Tai nereiškia, kad darbas ar verslas yra blogis – po maldos leidžiama ir net raginama grįžti į savo reikalus, ieškoti Dievo malonės. Tačiau prioritetas aiškus: malda ir bendruomeninis susitelkimas yra aukščiau bet kokių materialių užsiėmimų.
Religinė šios sūros reikšmė glaudžiai susijusi su musulmonų bendruomenės tapatybės formavimu. Penktadienio malda tapo tuo momentu, kai visi tikintieji susiburia draugėn, klausosi pamokslo (chutbos) ir kartu garbina Viešpatį. Tai stiprina brolybę, drausmę ir vienybę, nes nepaisant socialinių skirtumų, visi tikintieji stovi vienoje eilėje prieš Dievą. Ši praktika iki šiol yra viena iš matomiausių islamo religinių tradicijų, sujungiančių bendruomenes nuo Azijos iki Afrikos, nuo Europos iki Amerikos.
Sūra taip pat primena, kad pasaulietiniai reikalai – prekyba, pelnas ar kasdieniai malonumai – yra laikini, o tikroji vertė slypi Dievo artume. Ji kviečia atpažinti prioritetus ir nepasiduoti iliuzijai, kad žemiškas gyvenimas yra pagrindinis tikslas. Iš tiesų, Koranas nuolat pabrėžia, jog gyvenimas šiame pasaulyje yra tik išbandymas ir paruošimas amžinybei.
Al-Jumu‘a skaitoma per penktadienio pamaldas, todėl ši sūra yra ne tik teologinis tekstas, bet ir praktinis bendruomeninio gyvenimo pagrindas. Ji moko, kad tikėjimas yra kolektyvinis patyrimas, kuriam reikalingas reguliarus susitikimas, drauge klausantis Dievo žodžio. Šis susitelkimas ugdo bendrą sąmonę, tvirtina bendruomenę ir palaiko tikėjimo gyvybingumą.
Al-Jumua
62:0
Dievo, Gailestingojo, Gailestingiausiojo vardu.
62:1
Visa, kas yra danguje ir žemėje, šlovina Allahą – Valdovą, Šventąjį, Galingąjį, Išmintingąjį.
62:2
Jis yra Tas, kuris tarp beraščių pasiuntė Pasiuntinį iš jų pačių, kad šis jiems skelbtų Jo eilutes, juos apvalytų ir mokytų Knygos bei išminties, nors anksčiau jie buvo aiškioje klaidoje.
62:3
Ir [Jis siuntė] kitiems iš jų, kurie dar neprisijungė prie jų. Jis yra Galingasis, Išmintingasis.
62:4
Tai yra Dievo malonė, kurią Jis suteikia, kam panorėjęs. Dievas – didžios malonės turėtojas.
62:5
Tų, kuriems buvo patikėta Tora, bet jie jos nevykdė, pavyzdys yra tarsi asilas, nešantis knygų ryšulius. Koks prastas palyginimas tų, kurie neigia Dievo ženklus. O Dievas neveda klaidžiotojų.
62:6
Sakyk: „O jūs, kurie esate žydai, jei teigiate esą Dievo bičiuliai, atskirti nuo žmonių, tuomet trokškite mirties, jei esate tiesos sakytojai.“
62:7
Tačiau jie niekada jos netrokš dėl to, ką jų rankos yra padariusios. Dievas gerai žino neteisinguosius.
62:8
Sakyk: „Iš tiesų, mirtis, nuo kurios jūs bėgate, tikrai jus pasieks. Tada būsite sugrąžinti pas Tą, kuris žino paslėptą ir regimą, ir Jis jus informuos apie tai, ką darėte.“
62:9
O jūs, kurie tikite! Kai kviečiama į maldą penktadienio dieną, skubėkite į Dievo prisiminimą ir palikite prekybą. Tai geriau jums, jei tik žinotumėte.
62:10
Kai malda bus užbaigta, išsisklaidykite po žemę ir ieškokite Dievo malonės, ir dažnai prisiminkite Allahą, kad jums sektųsi.
62:11
Tačiau kai jie pamato prekybą ar pramogą, jie skuba prie jos, palikdami tave stovintį. Sakyk: „Kas yra pas Dievą, yra geriau už pramogas ir prekybą. O Dievas yra geriausias aprūpintojas.“