Sūra Al-Isra, dar vadinama Banu Israil, yra septynioliktoji Korano dalis. Ji prasideda labai išskirtiniu įvykiu, kurio pavadinimą sūra ir gavo – tai Pranašo Muchamedo kelionė naktį iš Mekos į Jeruzalę ir jo pakilimas į dangiškąsias sferas. Ši kelionė musulmonų tradicijoje vadinama al-Isrā’ wa-l-Mi‘rāj ir turi itin gilią simbolinę reikšmę, nes rodo tiesioginį ryšį tarp Dievo ir Jo Pasiuntinio bei įtvirtina šventąją Jeruzalės vietą islamo pasaulyje.
Sūra susideda iš 111 eilučių ir priklauso Mekos laikotarpio tekstams, t. y. ji apreikšta dar prieš Pranašo emigraciją į Mediną. Ji yra gana ilga, o jos temos apima tiek moralinius pamokymus, tiek pasakojimus apie ankstesnius pranašus ir tautas, kurios dėl nepaklusnumo patyrė Dievo rūstybę. Pats pavadinimas „Isra“ reiškia „naktinė kelionė“, o alternatyvus pavadinimas „Banu Israil“ („Izraelio vaikai“) siejamas su didelėmis šioje sūroje esančiomis nuorodomis į žydų tautą ir jų istoriją.
Turinio struktūra gana įvairi. Pirmoji dalis pasakoja apie naktinę kelionę ir aiškiai pabrėžia, kad tai buvo vienas iš Dievo ženklų. Vėliau dėmesys krypsta į Izraelio vaikus – jiems buvo duota Šventoji Knyga, jie patyrė ir pakilimo, ir nuopuolio laikus. Korane šis pasakojimas panaudojamas kaip perspėjimas musulmonams: Dievas yra maloningas, tačiau taip pat griežtas tiems, kurie maištauja ir nusigręžia.
Sūra taip pat pabrėžia moralinius ir dvasinius principus, kurie privalomi kiekvienam tikinčiajam. Joje randame aiškius nurodymus gerbti tėvus, padėti vargšams, laikytis saiko, vengti nuodėmingų veiksmų, melagingų kalbų ir išdidumo. Ypač pabrėžiama, kad žmogus yra atsakingas už savo veiksmus, ir kiekvienas bus prikeliamas teismui.
Daug dėmesio skiriama ir Korano prigimčiai. Jis pristatomas kaip Dievo vadovas, kurio negalima niekuo pakeisti, ir kaip tekstas, kuriame yra gydymas bei gailestingumas tikintiesiems, bet kuris tampa nuostoliu netikintiesiems. Pranašas Muchamedas sūroje vaizduojamas kaip pasiuntinys, kurio užduotis – skelbti aiškiai, o žmonių reikalas – tikėti arba atmesti.
Sūra baigiasi labai stipria išvada apie Dievo vienumą. Kiekviena būtybė galiausiai grįžta prie Dievo, o visata – Jo valioje. Net jei žmonės turėtų viską, ko trokšta, jie vis tiek ieškotų daugiau, bet tikroji pilnatvė slypi Dievo artume.
Religinė šios sūros reikšmė itin plati. Ji skaitoma kaip nuolatinis priminimas apie atsakomybę, kaip moralinis kodeksas kasdieniam gyvenimui ir kaip dvasinės kelionės metafora, kur žmogus, eidamas per sunkumus, galiausiai sutinka Viešpatį. „Al-Isra“ dažnai naudojama pamoksluose, ji cituojama kalbant apie dvasinį apsivalymą, apie žmogaus atsakomybę už veiksmus, o taip pat minint Jeruzalės reikšmę islamui.
Jos įvaizdis maldos ir tikėjimo praktikoje yra neatsiejamas nuo idėjos, kad kiekviena žmogaus kelionė – nuo gimimo iki mirties – yra panaši į Pranašo kelionę: ji kupina išbandymų, tačiau vedanti į susitikimą su Dievu.
Al-Isra
Vardan Dievo, Maloningojo, Gailestingojo.
- Šlovė Jam, kuris naktį keliavo su savo tarnu iš Šventosios Mečetės į Tolimiausiąją Mečetę, kurios apylinkes Mes palaiminome, kad parodytume jam Mūsų ženklus. Jis yra Girdintysis, Matantysis.
- Mes davėme Mozėjui Raštą ir padarėme jį vedliu Izraelio vaikams: „Nesiimkite jokio globėjo, tik Mane.“
- Jūs esate tų palikuonys, kuriuos Mes išgelbėjome kartu su Nojumi. Jis buvo dėkingas tarnas.
- Mes įrašėme Rašte Izraelio vaikams: „Du kartus žemėje padarysite blogį ir labai išaukštėsite.“
- Kai pirmasis pažadas išsipildė, Mes pasiuntėme prieš jus Mūsų tarnus, kupinus didelės galios, ir jie įsiveržė į jūsų namus. Tai buvo įvykdytas pažadas.
- Po to Mes leidome jums vėl atsitiesti prieš juos, aprūpinome jus turtu ir vaikais, ir padarėme jus gausesnius.
- Jei darote gera, darote tai patys sau; jei darote bloga, nusidedate sau. Kai išsipildys antrasis pažadas, jūsų veidai bus aptemdyti sielvarto, jie įžengs į Šventyklą taip, kaip buvo įžengę pirmą kartą, ir sunaikins visa, kas paklius į jų rankas.
- Galbūt jūsų Viešpats pasigailės jūsų. Bet jei vėl nusigręšite, Mes vėl atsigręšime prieš jus. Mes paruošėme pragarą kaip kalėjimą netikintiesiems.
- Šis Koranas veda teisingiausiu keliu ir skelbia gerąją naujieną tikintiesiems, kurie daro gerus darbus, kad jie gaus didį atlygį.
- O tiems, kurie netiki pomirtiniu gyvenimu, Mes paruošėme skausmingą bausmę.
- Žmogus meldžiasi dėl blogio taip, kaip meldžiasi dėl gėrio. Žmogus labai skubantis.
- Mes padarėme naktį ir dieną dviem ženklais. Mes užtemdėme nakties ženklą ir padarėme dienos ženklą šviesų, kad ieškotumėte Viešpaties malonės ir žinotumėte metų skaičių ir skaičiavimą. Mes paaiškinome viską išsamiai.
- Kiekvienam žmogui Mes pririšome jo lemtį prie kaklo. Prisikėlimo dieną jam bus iškeltas atverstas Raštas.
- „Skaityk savo knygą. Šiandien tu pats būsi sau teisėjas.“
- Kas yra vedamas, yra vedamas savo labui; o kas nuklysta, nuklysta savo nenaudai. Niekas nešioja kito naštos, ir Mes niekada nebaudžiame, kol nepasiunčiame pasiuntinio.
- Kai Mes nusprendžiame sunaikinti miestą, Mes įsakome jo turtingiesiems, bet jie pradeda nusižengti. Tuomet žodis tampa teisingas prieš juos, ir Mes jį visiškai sunaikiname.
- Kiek daug kartų Mes sunaikinome kartas po Nojaus? Tavo Viešpats pakankamai žino ir mato savo tarnų nuodėmes.
- Kas trokšta greitojo gyvenimo, tam Mes paskubiname tai, ką panorėsime ir kam panorėsime. Paskui Mes atiduosime jį pragarui, kur jis degs pasmerktas ir pažemintas.
- O kas trokšta pomirtinio gyvenimo ir siekia jo taip, kaip dera, būdamas tikintis, to pastangos bus priimtos.
- Visus – ir šiuos, ir anuos – Mes apdalijame iš tavo Viešpaties malonių. Tavo Viešpaties dovanos neribotos.
- Pažvelk, kaip Mes vienus labiau už kitus pranašesniais padarėme. Bet pomirtinis gyvenimas yra aukštesnis rangais ir didesnėmis malonėmis.
- Nustatyk šalia Dievo kitą dievą – ir būsi pasmerktas bei prakeiktas.
- Tavo Viešpats įsakė: „Garbinkite tik Jį ir būkite geri savo tėvams.“ Jei vienas ar abu pasens šalia tavęs, nesakyk jiems nė menkiausio žodžio paniekinimui, nepriekaištauk, bet kalbėk jiems švelniai.
- Nusižemink prieš juos iš gailestingumo ir sakyk: „Viešpatie, pasigailėk jų, kaip jie rūpinosi manimi, kai buvau mažas.“
- Tavo Viešpats geriausiai žino, kas jūsų širdyse. Jei esate teisūs – Jis atlaidus tiems, kurie sugrįžta pas Jį.
- Atiduok artimajam, kas jam priklauso, taip pat vargšui ir keleiviui. Nešvaistyk beatodairiškai.
- Išlaidūnai yra velnių broliai, o velnias visada buvo nedėkingas savo Viešpačiui.
- Jei nusigręši nuo jų, laukdamas Viešpaties gailestingumo, kurio tiki sulauksi, tada kalbėk jiems paguodos žodžius.
- Nepririšk rankos prie kaklo ir neišskleisk jos per plačiai, kad netaptum smerkiamas ir nusivylęs.
- Tavo Viešpats praplečia pragyvenimą, kam panorės, ir susiaurina, kam panorės. Jis gerai žino ir mato savo tarnus.
- Nežudykite savo vaikų bijodami skurdo. Mes aprūpiname ir juos, ir jus. Jų žudymas yra didžiulė nuodėmė.
- Neartėkite prie svetimavimo. Tai yra gėdinga ir blogiausias kelias.
- Nežudykite sielos, kurią Dievas padarė šventa, išskyrus pagal teisingumą. Jei kas nors nužudomas neteisingai, Mes suteikėme jo artimajam teisę reikalauti teisingumo. Tačiau jis neturi peržengti ribų, nes jam bus suteikta pagalba.
- Neprisiartinkite prie našlaičio turto, tik su geriausiais ketinimais, kol jis pasieks brandą. Išlaikykite savo pažadą, nes pažadas yra atsakomybė.
- Svarstykite teisingai, kai matuojate, ir sverkite tiksliomis svarstyklėmis. Tai teisinga ir geriausias sprendimas.
- Nesekite tuo, ko nežinote. Ausys, akys ir širdis – visa tai bus apklausta.
- Nevaikščiokite išdidžiai žemėje. Jūs negalite nei pramušti žemės, nei pasiekti kalnų aukščio.
- Visa tai bloga ir nemalonu jūsų Viešpačiui.
- Tai dalis išminties, kurią jums apreiškė jūsų Viešpats. Nustatykite šalia Dievo kitą dievą – kitaip būsite įmesti į pragarą pažeminti ir atmesti.
- Argi jūsų Viešpats būtų skyręs jums sūnus, o sau paėmęs dukras iš angelų? Jūs tikrai sakote baisų dalyką.
- Mes paaiškinome šiame Korane įvairiais būdais, kad jie susimąstytų, bet tai tik dar labiau juos užkietina.
- Sakyk: „Jei su Juo būtų buvę kitų dievų, kaip jie sako, jie būtų ieškoję kelio pas Sosto Viešpatį.“
- Tebūna Jis pašlovintas! Jis yra aukštai virš to, ką jie kalba.
- Jį šlovina septyni dangūs, žemė ir visi, kas juose. Nėra nieko, kas nešlovintų Jo šlove, bet jūs nesuprantate jų šlovinimo. Jis yra kantrus ir atlaidus.
- Kai tu skaitai Koraną, Mes padarome tarp tavęs ir tų, kurie netiki pomirtiniu gyvenimu, nematomą užtvarą.
- Mes uždengiame jų širdis, kad jie nesuprastų, ir uždedame sunkumą ant jų ausų. Kai Korane tu mini tik savo Viešpatį, jie nusisuka su panieka.
- Mes gerai žinome, ką jie klauso, kai klauso tavęs, ir kaip slapta tariasi, kai nusidėjėliai sako: „Jūs sekate tik apkerėtą žmogų.“
- Pažiūrėk, su kuo jie tave lygina. Jie pasiklydę ir neranda kelio.
- Jie sako: „Kai būsime kaulai ir nuotrupos, ar tikrai būsime atkurti kaip nauja kūrinija?“
- Sakyk: „Net jei būtumėte uolos ar geležis.
- Arba bet kokia medžiaga, kuri jūsų akyse atrodo dar sunkesnė.“ Tada jie sakys: „Kas mus atgaivins?“ Sakyk: „Tas, kuris jus sukūrė pirmą kartą.“ Tada jie pakratys galvas ir sakys: „O kada tai bus?“ Sakyk: „Galbūt greitai.“
- Tą dieną, kai Jis jus pašauks, jūs atsiliepsite šlovindami Jį ir suvoksite, kad buvote užsilaikę tik trumpai.
- Pasakyk Mano tarnams, kad jie sakytų, kas geriausia. Šėtonas sėja nesantaiką tarp jų. Šėtonas žmogui yra atviras priešas.
- Jūsų Viešpats jus geriausiai pažįsta. Jei Jis panorės, Jis jums pasigailės; jei panorės, nubaus. Mes nepasiuntėme tavęs jiems kaip gynėjo.
- Jūsų Viešpats gerai žino visus danguje ir žemėje. Mes suteikėme kai kuriems pranašams pranašumą prieš kitus, o Dovydui Mes davėme Psalmyną.
- Sakyk: „Šaukite tuos, kuriuos laikote dievais šalia Jo. Jie neturi galios nei nuimti jūsų kančios, nei ją pakeisti.“
- Tie, kuriuos jie šaukiasi, patys ieško priėjimo prie savo Viešpaties, stengiasi būti Jam arčiau, tikisi Jo gailestingumo ir bijo Jo bausmės. Tikrai, jūsų Viešpaties bausmės reikia bijoti.
- Nėra nė vieno miesto, kurio Mes nesunaikinsime iki Prisikėlimo dienos arba nenubausime griežta bausme. Tai įrašyta Knygoje.
- Mus sulaiko nuo ženklų siuntimo tik tai, kad ankstesnieji juos vadino melu. Mes davėme Tamudo tautai kupranugarę kaip aiškų ženklą, bet jie su ja pasielgė blogai. Mes nesiunčiame ženklų, tik kad įvarytume pagarbios baimės.
- Mes tau pasakėme, kad tavo Viešpats aprėpia žmoniją. Regėjimą, kurį tau parodėme, padarėme išbandymu žmonėms, taip pat prakeiktą medį Korane. Mes juos gąsdiname, bet tai tik padidina jų neklusnumą.
- Kai Mes pasakėme angelams: „Pagarbiai nusilenkite Adomui“, jie nusilenkė, išskyrus Šėtoną. Jis tarė: „Argi turėčiau lenktis tam, kurį sukūrei iš molio?“
- Jis sakė: „Ar matai šitą, kurį pagerbei labiau už mane? Jei Tu man duotum laiko iki Prisikėlimo dienos, aš tikrai pavergčiau jo palikuonis, išskyrus kelis.“
- Jis tarė: „Eik šalin! Kas iš jų seks paskui tave – jų atlygis bus pragaras, pakankamas atlygis.“
- „Viliok iš jų, ką tik gali, savo balsu; suburk prieš juos savo raitus ir pėsčiuosius; dalinkis su jais turtu ir vaikais, ir žadėk jiems.“ Tačiau Šėtonas jiems žada tik iliuzijas.
- „O Mano tarnams tu neturėsi jokios valdžios.“ Tavo Viešpats yra pakankamas Globėjas.
- Jūsų Viešpats yra Tas, kuris varo jums laivus jūroje, kad siektumėte Jo malonės. Jis jums labai gailestingas.
- Kai jus jūroje ištinka nelaimė, visi, kuriuos šaukiatės, dingsta, tik Jis lieka. Bet kai Jis jus saugiai iškelia į žemę, jūs nusisukate. Žmogus iš tiesų yra nedėkingas.
- Ar esate tikri, kad Jis nepadarys taip, kad žemė po jumis nesugriūtų, ar nepaleis prieš jus viesulo, ir tada nerasite sau jokio gynėjo?
- Ar esate tikri, kad Jis jūsų negrąžins į jūrą dar kartą, nepasiųs jums audros ir nepaskandins jūsų dėl jūsų nedėkingumo? Tada jūs nerasite prieš Mus jokio pagalbininko.
- Mes pagerbėme Adomo vaikus, vežėme juos žeme ir jūra, suteikėme jiems gerų dalykų ir išaukštinome juos labiau už daugelį kitų, kuriuos sukūrėme.
- Tą dieną Mes pašauksime kiekvieną tautą su jų vadovu. Kas bus gavęs savo knygą į dešinę ranką – tie skaitys savo įrašą, ir jiems nebus padaryta nė mažiausia neteisybė.
- O kas čia buvo aklas, tas bus aklas ir Anapus, dar labiau paklydęs nuo kelio.
- Jie beveik privertė tave nukrypti nuo to, ką tau apreiškėme, kad priskirtum Mums ką nors kito. Tuomet jie būtų tave priėmę kaip draugą.
- Jei Mes nebūtume suteikę tau tvirtumo, tu gal būtum kiek linktelėjęs jų pusėn.
- Tada Mes būtume leidę tau paragauti dvigubos bausmės gyvenime ir dvigubos bausmės mirtyje, ir nebūtum radęs prieš Mus jokio gynėjo.
- Jie beveik išprovokavo tave, kad išvarytų iš žemės. Jei taip būtų įvykę, jie po tavęs būtų išsilaikę tik trumpai.
- Tai yra Mūsų pasiuntinių kelias, kuriuos siuntėme prieš tave. Tu nerasai jokio Mūsų taisyklių pakeitimo.
- Atlik maldą saulės leidimosi metu iki nakties tamsos, ir auštant skaityk Koraną. Tikrai, aušros Koraną liudija.
- Ir budėk su juo nakties dalį, papildomai melsdamasis. Galbūt tavo Viešpats išaukštins tave į šlovingą vietą.
- Sakyk: „Mano Viešpatie, įvesk mane į tiesą ir išvesk mane į tiesą, ir suteik man iš Tavęs padedančią galią.“
- Sakyk: „Atėjo tiesa, o melas išnyko. Tikrai, melas yra pasmerktas išnykti.“
- Mes siunčiame iš Korano tai, kas yra gydymas ir gailestingumas tikintiesiems, bet nusidėjėliams tai tik dar labiau padidina nuostolį.
- Kai Mes palaiminame žmogų, jis nusisuka ir nutolsta. O kai jį paliečia nelaimė, jis pasiduoda nevilties.
- Sakyk: „Kiekvienas elgiasi pagal savo prigimtį. Jūsų Viešpats geriausiai žino, kas yra teisingiau vedamas keliu.“
- Jie klausia tavęs apie Dvasią. Sakyk: „Dvasia priklauso mano Viešpaties sričiai. Jums duota tik maža dalis žinių.“
- Jei Mes panorėtume, Mes galėtume atimti tai, ką tau apreiškėme. Tada tu nerasai sau jokio gynėjo prieš Mus.
- Tik dėl tavo Viešpaties malonės. Tikrai, Jo malonės tau buvo gausios.
- Sakyk: „Jeigu žmonės ir džinai susiburtų, kad sukurtų tokį Koraną kaip šis, jie nesugebėtų jo sukurti, net jei vieni kitiems padėtų.“
- Mes šiame Korane pateikėme žmonėms visokių palyginimų, bet dauguma žmonių vis tiek atsisako tikėti.
- Jie sako: „Mes nepatikėsime tavimi, kol neišsprogdinsi mums šaltinio iš žemės.“
- Arba turėtum sodą su palmėmis ir vynmedžiais, ir padarytum, kad pro jį tekėtų upės gausiai ištrykšdamos.
- Arba, kaip sakai, priverstum dangų kristi ant mūsų gabalais, arba atvestum Dievą ir angelus prieš mus.
- Arba turėtum auksinį namą. Arba pakiltum į dangų. Bet net ir tada mes nepatikėtume tavo pakilimu, kol neatneštum mums knygos, kurią galėtume skaityti.“ Sakyk: „Šlovė mano Viešpačiui! Argi aš esu kas kita, kaip tik žmogus – pasiuntinys?“
- Žmonėms niekas nesutrukdė patikėti, kai jiems atėjo vadovavimas, tik tai, kad jie pasakė: „Argi Dievas siuntė žmogų pasiuntiniu?“
- Sakyk: „Jeigu žemėje ramiai vaikščiotų angelai, Mes jiems tikrai būtume atsiuntę iš dangaus angelą kaip pasiuntinį.“
- Sakyk: „Dievas yra pakankamas liudytojas tarp jūsų ir manęs. Jis gerai žino savo tarnus ir Jis juos regi.“
- Ką Dievas veda, tas yra tikrai vedamas. O ką Jis palieka paklysti – tam nerasi jokių globėjų, be Jo. Mes surinksime juos Prisikėlimo dieną ant veidų, aklus, nebylius ir kurčius. Jų buveinė bus pragaras; kai tik jis susilpnės, Mes dar labiau sustiprinsime ugnį jiems.
- Tai yra jų atlygis už tai, kad jie neigė Mūsų apreiškimus ir sakė: „Argi mes, tapę kaulais ir nuolaužomis, tikrai būsime prikelti kaip nauja kūrinija?“
- Argi jie nesuvokia, kad Dievas, kuris sukūrė dangus ir žemę, gali sukurti ir juos dar kartą? Jis nustatė jiems laiką, dėl kurio nėra abejonių. Bet skriaudėjai vis tiek atsisako pripažinti tiesą.
- Sakyk: „Jeigu jūs turėtumėte mano Viešpaties gailestingumo lobynus, jūs juos laikytumėte uždarus iš baimės išleisti.“ Žmogus iš prigimties yra šykštus.
- Mes davėme Mozei devynis aiškius ženklus – paklausk Izraelio vaikų. Kai jis atėjo pas juos, Faraonas jam pasakė: „Man atrodo, Mozė, kad tu esi apkerėtas.“
- Jis atsakė: „Tu žinai, kad juos atsiuntė ne kas kitas, kaip Viešpats dangaus ir žemės – kaip aiškius įrodymus. Ir aš manau, Faraone, kad tu esi pasmerktas.“
- Jis norėjo juos išgąsdinti ir išvyti iš žemės, bet Mes paskandinome jį ir tuos, kurie buvo su juo, visus kartu.
- Po jo Mes pasakėme Izraelio vaikams: „Gyvenkite žemėje, o kai ateis paskutiniojo gyvenimo pažadas, Mes jus visus surinksime.“
- Su tiesa Mes jį [Koraną] nusiuntėme, ir su tiesa jis nužengė. Mes tave siuntėme tik kaip džiugią žinią nešantį ir perspėjantį.
- Koraną Mes atskleidėme dalimis, kad galėtum jį pamažu skaityti žmonėms. Mes jį apreiškėme etapais.
- Sakyk: „Tikėkite juo arba netikėkite.“ Tie, kuriems buvo duota žinių anksčiau, kai jiems jis skaitomas, krinta ant veidų, darydami pagarbinimo lanką.
- Ir jie sako: „Šlovė mūsų Viešpačiui! Mūsų Viešpaties pažadas išsipildė.“
- Ir jie krinta ant veidų verkdami, o tai dar labiau padidina jų nuolankumą.
- Sakyk: „Šaukite Jį Dievu arba šaukite Jį Gailestinguoju. Kokiu vardu Jį bepavadintumėte – Jam priklauso gražiausi vardai.“ Ir nemelskis nei pernelyg garsiai, nei pernelyg tyliai, bet pasirink kelią tarp to.
- Ir sakyk: „Šlovė Dievui, kuris neprisiėmė sūnaus, kuris neturi partnerio valdžioje, kuris neturi gynėjo iš silpnumo. Šlovink Jį be paliovos!“