Žmogus nuo seniausių laikų muziką naudojo kaip tiltą į dvasinį pasaulį. Dar prieš atsirandant rašytinėms maldoms, žmonės giedojo, mušė būgnus, skambino ragais ar dūdomis, nes tikėjo, kad garsas yra stipriausias būdas susisiekti su dievybėmis. Muzika tapo šventa kalba, kuria žmogus kreipėsi ne tik į savo genties narius, bet ir į tai, kas slypi aukščiau.
Krikščionybėje giesmės iki šiol laikomos maldos forma. Grigališkasis choralas, nors ir paprastas, turi ypatingą galią sukurti ramybės atmosferą – klausantis atrodo, kad balsai kyla ne iš žmonių, o tarsi plaukia iš pačios amžinybės. Stačiatikių cerkvėse chorai be instrumentų sukuria pakylėtą nuotaiką, kuri tikinčiajam padeda pamiršti kasdienybę. Net ir paprasta liaudies giesmė mažame kaimo bažnytėlės chore gali suvirpinti širdį labiau nei dešimtys išmoktų maldų.
Indijoje garsas laikomas dar ir šventa energija. Vaišnavai tiki, kad vien tik kartojant Krišnos vardus, žmogus pasiekia artumą Dievui. Mantros čia suvokiamos kaip vibracija, kuri valo sąmonę. Tad „Hare Krišna“ giedojimas nėra tik egzotika gatvėje – tai šimtametė tradicija, kur garsas yra pati maldos esmė.
Įdomu, kad net moderniame pasaulyje žmonės atranda Dievą per muziką. Vieni sako, jog klausantis Bacho kūrinių jauti tvarką ir grožį, kuris viršija žmogaus galimybes. Kiti – kad gospel chorai Amerikoje su savo energija priverčia patikėti, jog Dvasia tikrai gyva. O dar kiti Dievo artumą jaučia tiesiog uždainavę paprastą psalmę prie laužo su draugais.
Muzikos galia slypi tame, kad ji apeina protą ir kalba tiesiai širdžiai. Žodžiai gali ginčytis, o garsas dažnai nuramina. Kai žmogus gieda, jo kvėpavimas sulėtėja, mintys aprimo, o širdyje atsiranda vietos Dievui. Net psichologai sutinka, kad dainavimas turi terapinį poveikį, mažina nerimą ir stiprina bendrystės jausmą.
20 dainų ir giesmių sąrašas apie Dievo pažinimą per muziką
- „Ave Maria“ (Franz Schubert) – krikščionybė
Klasikinė malda Mergelei Marijai, skambanti bažnyčiose ir koncertų salėse, pripildyta ramybės ir švelnumo. - „Kyrie Eleison“ (gregoriškas choralas) – krikščionybė
Seniausia bažnytinė giesmė „Viešpatie, pasigailėk“; klausantis atrodo, kad laikas sustoja. - „Amazing Grace“ – krikščionybė (protestantizmas)
Anglakalbė giesmė apie Dievo malonę, dažnai atliekama gospel stiliumi, kupina tikėjimo ir vilties. - „Panis Angelicus“ (César Franck) – krikščionybė
Eucharistinė giesmė, kurią dažnai gieda per Švč. Sakramento adoraciją; subtili, rami, šventiška. - „Pater Noster“ (Gregorio Allegri „Miserere“) – krikščionybė
Galingas psalmės atlikimas, kurio klausėsi net popiežiai; garsus dėl angelinių aukštų balsų. - „Christos Anesti“ – stačiatikybė
Graikiška Velykų giesmė „Kristus prisikėlė“, giedama džiaugsmingai, lydima varpų skambesio. - „Bogoroditse Devo“ (Sergej Rachmaninov) – stačiatikybė
Ortodoksų malda Marijai iš „Vesperių“; gili, skambanti tarsi iš sielos gelmių. - „How Great Thou Art“ – krikščionybė (protestantizmas)
Populiari himno stiliaus giesmė, išversta į daugelį kalbų, liudijanti Dievo didybę. - „Hare Krishna Maha Mantra“ – hinduizmas
Giedama vaišnavų tradicijoje; tikima, kad vien vardų kartojimas atveria žmogaus širdį Dievui. - „Om Namah Shivaya“ – hinduizmas
Senovinė mantra, skirta Viešpačiui Šivai; kartojama meditacijos metu, skleidžia ramybę ir susikaupimą. - „Allah Hu Akbar“ (tradicinis nasheed) – islamas
Maldinga daina be instrumentų, šlovinanti Dievą („Allah yra didis“); dažnai giedama kolektyviai. - „Tala‘ al-Badru ‘Alayna“ – islamas
Viena seniausių islamiškų giesmių, pasitikusi pranašą Mahometą Medinoje; kupina svetingumo ir džiaugsmo. - „Om Mani Padme Hum“ – budizmas (tibetas)
Labiausiai žinoma budistinė mantra, giedama kaip meditacija, skirta atjautai ir širdies tyrumui. - „Heart Sutra Chant“ – budizmas (Zen tradicija)
Giedama ištrauka iš „Širdies Sūtra“; rami ir hipnotizuojanti, padeda susitelkti į dvasinę tuštumą. - „Nam Myoho Renge Kyo“ – budizmas (Nichiren)
Mantra, kurią skanduoja šiuolaikiniai budistai, siekdami išminties ir vidinės ramybės. - „Adhan“ (Islamo maldos šauksmas) – islamas
Kvietimas melstis, sklindantis iš minaretų; garsas, kurį daugelis musulmonų tapatina su Dievo artumu. - „Va, pensiero“ (Verdi, iš „Nabuko“) – krikščionybė/kultūrinė
Hebrajų tremtinių choras, neretai laikomas malda už tautos išlaisvinimą; įkvėpė daugybę tikinčiųjų. - „Salve Regina“ – krikščionybė (katalikybė)
Viduramžių himnas Marijai, giedamas vienuolynuose; švelni, motiniška malda. - „Gaudeamus Igitur“ – krikščionybės įkvėpta tradicija
Iš pradžių buvo giedama lotyniškai studentų brolybėse kaip dvasinė giesmė, vėliau tapo himnu; primena apie gyvenimo trapumą. - „Dies Irae“ – krikščionybė
Viduramžių giesmė apie Paskutinį teismą; galinga, dramatiška, primenanti apie Dievo teisingumą.