Apulėjaus „Auksinis asilas“ (Metamorphoseon libri XI, dar vadinamas Asinus aureus) – vienintelis pilnai išlikęs romėnų romanas, parašytas II a. po Kr. Tai nepaprastai įvairus kūrinys, kuriame dera satyra, nuotykiai, magija, erotika ir religinė simbolika. Autorius – Apulėjus iš Madaūros, Afrikos provincijoje gimęs rašytojas ir filosofas, priklausęs vadinamajai antrosios sofistikos epochai.
Pagrindinis romano herojus – jaunuolis Liucijus, kurį smalsumas veda į pavojus. Jis trokšta išmokti magijos, tačiau dėl nesėkmingo burtų eksperimento pavirsta asilu. Nors jo protas ir siela lieka žmogiški, kūnas tampa gyvulio. Nuo šio momento prasideda groteskiškas kelias per įvairias gyvenimo situacijas, kuriose Liucijus patiria ir fizinius, ir moralinius išbandymus.
Asilo pavidalu jis patenka pas įvairius šeimininkus: dirba ūkyje, nešioja naštas, iškenčia smūgius, bado kančią, net dalyvauja cirko pasirodymuose. Per šias patirtis romanas atskleidžia visuomenės sluoksnių gyvenimą: nuo valstiečių ir vergų kasdienybės iki plėšikų, prostitučių, žynių ir turtingų dvarininkų intrigų. Toks žvilgsnis į socialinę tikrovę daro „Auksinį asilą“ savotiška Romos visuomenės panorama.
Vienas garsiausių epizodų – įterptas pasakojimas apie Kupidoną ir Psichę. Tai romantinė ir alegorinė istorija apie mirtingąją merginą Psichę, kurios grožis sukelia Veneros pavydą, tačiau ją pamilo Kupidonas. Per išbandymus ir kančias Psichė galiausiai tampa nemirtinga. Šis pasakojimas, įterptas romano viduryje, vėliau įkvėpė daugybę menininkų ir rašytojų, nuo renesanso dailininkų iki šiuolaikinių pasakų kūrėjų.
„Auksinio asilo“ kulminacija – vienuoliktasis skyrius, kur Liucijus, jau pavargęs nuo kančių, maldauja dievų pagalbos. Jam pasirodo deivė Izidė, pažadėdama išlaisvinimą. Religinėje šventėje Liucijus atgauna žmogišką kūną, priima Izidės kultą ir tampa jos iniciatoriumi. Ši pabaiga dažnai aiškinama kaip allegorinis atgimimas: žmogus, pereidamas per žemiškąsias aistras, pagundas ir nuopuolius, suranda tikrąją šviesą religijoje bei dvasinėje iniciacijoje.
Romano stilius išsiskiria savo eklektiškumu. Vienur jis juokingas, net vulgariai komiškas, kitur – poetiškas ir mistiškas. Dėl to „Auksinis asilas“ laikomas ne tik pramoginiu nuotykių romanu, bet ir filosofiniu kūriniu apie žmogaus sielos klajones.
Literatūrine prasme Apulėjaus darbas turėjo didžiulę įtaką. Jis įkvėpė viduramžių pasakų kūrėjus, renesanso autorius, tokius kaip Boccaccio ar Cervantesas. Kupidono ir Psichės istorija tapo viena gražiausių meilės alegorijų Europos kultūroje. Net moderniais laikais šis romanas skaitomas kaip pirmasis „maginio realizmo“ pavyzdys – realybė čia susilieja su fantastika.