Al-Furqān yra 25-oji Korano sura, turinti 77 eilutes. Pavadinimas reiškia „Atskyrimas“ arba „Skirtis“ – jis nurodo Koraną kaip aiškų kriterijų, kuriuo Dievas atskiria tiesą nuo melo, tikėjimą nuo netikėjimo. Tai Mekos laikotarpio sura, apreikšta tuo metu, kai pranašas Mahometas ir pirmieji musulmonai patyrė didžiausią spaudimą, todėl jos tonas yra kupinas tiek perspėjimų, tiek paguodos.
Sura prasideda Dievo šlovinimu: Jis yra tas, kuris apreiškė „Furqaną“ savo tarnui, kad šis būtų įspėjimas visiems pasauliams. Čia pabrėžiama, jog Koranas nėra skirtas vien arabams – jo žinia yra universali, skirta visai žmonijai. Tuo pačiu netikintieji kritikuojami už tai, kad jie abejoja Apreiškimu ir pranašo misija. Jų priekaištai minimi tiesiogiai: kodėl jis neturi lobynų, kodėl valgo kaip paprastas žmogus, kodėl vaikšto turgaus aikštėse? Dievas atsako, kad visi ankstesni pranašai buvo žmonės, o ne angelai, ir tikėjimo esmė yra ne išoriniuose stebukluose, bet pačiame Apreiškime.
Svarbi Al-Furqan dalis yra pasakojimai apie ankstesnes tautas – Nūhą, Aadą, Tammūdą, Lūtą ir kitus, kurie atmetė savo pranašus ir buvo nubausti. Šie pasakojimai primena, kad istorija kartojasi: kai žmonės nusisuka nuo tiesos, jie pasmerkti pražūčiai. Tokiu būdu sura įspėja Mekos pagonis, kad jų likimas gali būti toks pat.
Sura taip pat kalba apie Dievo ženklus kūrinijoje. Minimi dangūs, jūros, kalnai, dienos ir nakties ciklai – visa tai yra aiškūs įrodymai, kad pasaulį sukūrė vienas Viešpats. Žmonėms kviečiama mąstyti apie gamtos tvarką ir iš to atpažinti Dievo galybę.
Vienas gražiausių šios suros fragmentų yra pabaiga, kur apibūdinami „Gailestingojo tarnai“ (ʿibād ar-Raḥmān). Jie vaizduojami kaip kuklūs, ramūs, vengiantys tuščių ginčų, dosnūs, laikantys maldą, ištikimi, nesikreipiantys į stabus ir saugantys gyvybę. Jie prašo Dievo apsaugoti juos nuo pragaro ugnies, augina savo šeimas tikėjime ir prašo būti tarp teisiųjų. Šis aprašymas tapo islame vienu iš moralinio tobulumo idealų, pabrėžiančių dorybę, nuolankumą ir atsakomybę.
Al-Furqan reikšmė slypi jos universalume. Ji parodo, kad Koranas yra ne vien arabų knyga, o „Furqanas“ – aiškus kriterijus visiems žmonėms. Ji perspėja apie pražūtį, laukiančią tų, kurie atmeta pranašus, ir parodo tikėjimo esmę: gyventi nuolankiai, šlovinant Viešpatį ir darant gėrį. Religinėje praktikoje ši sura dažnai cituojama pabrėžiant, jog islamo žinia yra skirta visai žmonijai, taip pat ji įkvepia tikinčiuosius sekti „Gailestingojo tarnų“ keliu.
Citatos
1. Al-Furqan 25:1
تَبَارَكَ الَّذِي نَزَّلَ الْفُرْقَانَ عَلَىٰ عَبْدِهِ لِيَكُونَ لِلْعَالَمِينَ نَذِيرًا
„Palaimintas tas, kuris apreiškė Furqaną savo tarnui, kad jis būtų įspėjimas visiems pasauliams.“
– Atidaroma sura, kur Koranas pristatomas kaip universalus vadovas, skirtas visai žmonijai.
2. Al-Furqan 25:7
وَقَالُوا مَالِ هَٰذَا الرَّسُولِ يَأْكُلُ الطَّعَامَ وَيَمْشِي فِي الْأَسْوَاقِ …
„Ir jie sakė: Kas tai per pasiuntinys, kuris valgo maistą ir vaikšto turguose?“
– Kritika pranašui už tai, kad jis paprastas žmogus; atsakymas – visi pranašai buvo žmonės.
3. Al-Furqan 25:20
وَمَا أَرْسَلْنَا قَبْلَكَ مِنَ الْمُرْسَلِينَ إِلَّا إِنَّهُمْ لَيَأْكُلُونَ الطَّعَامَ وَيَمْشُونَ فِي الْأَسْوَاقِ …
„Mes pasiuntėme prieš tave tik pasiuntinius, kurie valgė maistą ir vaikščiojo turguose.“
– Dievo atsakymas: pranašo žmogiškumas nėra trūkumas, o bendras visų pasiuntinių bruožas.
4. Al-Furqan 25:21
وَقَالَ الَّذِينَ لَا يَرْجُونَ لِقَاءَنَا لَوْلَا أُنزِلَ عَلَيْنَا الْمَلَائِكَةُ أَوْ نَرَىٰ رَبَّنَا …
„Tie, kurie netiki susitikimu su mumis, sako: Kodėl neatsiųsti mums angelai, arba kodėl nematome patys Viešpaties?“
– Netikėjimo šerdis – reikalavimas stebuklų, o ne tikro įtikėjimo.
5. Al-Furqan 25:32
وَقَالَ الَّذِينَ كَفَرُوا لَوْلَا نُزِّلَ عَلَيْهِ الْقُرْآنُ جُمْلَةً وَاحِدَةً …
„Netikintieji sako: Kodėl Koranas jam nebuvo apreikštas visas iš karto?“
– Dievas atskleidžia, kad Koranas buvo apreikštas palaipsniui, kad sustiprintų tikinčiųjų širdis.
6. Al-Furqan 25:44
أَمْ تَحْسَبُ أَنَّ أَكْثَرَهُمْ يَسْمَعُونَ أَوْ يَعْقِلُونَ ۚ إِنْ هُمْ إِلَّا كَالْأَنْعَامِ بَلْ هُمْ أَضَلُّ سَبِيلًا
„Ar manai, kad dauguma jų klausosi ar supranta? Jie yra tarsi gyvuliai, bet dar labiau paklydę.“
– Stiprus pasakymas apie tuos, kurie atmeta tiesą.
7. Al-Furqan 25:45
أَلَمْ تَرَ إِلَىٰ رَبِّكَ كَيْفَ مَدَّ الظِّلَّ …
„Ar nematai, kaip tavo Viešpats išskleidė šešėlį…“
– Gamtos reiškiniai pateikiami kaip Dievo galybės ženklai.
8. Al-Furqan 25:58
وَتَوَكَّلْ عَلَى الْحَيِّ الَّذِي لَا يَمُوتُ …
„Pasitikėk Gyvuoju, kuris nemiršta.“
– Pagrindinė tikėjimo pamoka – žmogaus laikina galia niekis prieš Amžinąjį.
9. Al-Furqan 25:63
وَعِبَادُ الرَّحْمَٰنِ الَّذِينَ يَمْشُونَ عَلَى الْأَرْضِ هَوْنًا وَإِذَا خَاطَبَهُمُ الْجَاهِلُونَ قَالُوا سَلَامًا
„Gailestingojo tarnai yra tie, kurie vaikšto žeme nuolankiai, o kai juos kreipiasi neišmanėliai, jie atsako: Taika.“
– Viena gražiausių eilučių apie tikrojo tikinčiojo moralę.
10. Al-Furqan 25:74
وَالَّذِينَ يَقُولُونَ رَبَّنَا هَبْ لَنَا مِنْ أَزْوَاجِنَا وَذُرِّيَّاتِنَا قُرَّةَ أَعْيُنٍ وَاجْعَلْنَا لِلْمُتَّقِينَ إِمَامًا
„Ir tie, kurie sako: Viešpatie, suteik mums iš mūsų žmonų ir vaikų džiaugsmą mūsų akims ir padaryk mus dievobaimingųjų vedliais.“
– Šeimos, dorybės ir dievobaimingumo idealas.