Dievas nėra šventas – Jis pats yra Šventumas
Daugelis žmonių klaidingai sako: „Šventas Dievas“. Bet ar Dievas iš tiesų yra šventas?
Atsakymas gali nustebinti: Dievas nėra šventas taip, kaip mes vadiname šventais žmones ar angelus.
Jis yra pats Šventumas.
Ką reiškia „šventas“?
Žodis šventas (lot. sanctus, gr. hagios) reiškia atskirta, pašvęsta, atiduota Dievui.
Kai Bažnyčia žmogų ar angelą paskelbia šventuoju, tai reiškia, kad:
- Jis savo gyvenimu pasiekė ypatingą ryšį su Dievu.
- Jo šventumas gautas, ne įgimtas.
Pvz., šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Marija Magdalena, šv. Arkangelas Mykolas — visi tapo šventi per Dievą.
Dievas pats negali „tapti“ šventas. Jis nieko iš nieko negauna. Jis yra tai, iš ko visi gauna.
Dievas = Šventumas
Dievas yra šventumo šaltinis.
Šv. Augustinas rašė:
„Dievas ne dalyvauja šventume — Jis yra šventumas pats savyje.“
Tai reiškia, kad vadinti Dievą „šventuoju“ būtų taip, lyg sakytume:
- „Saulė yra šviesi“ — tai teisinga, bet netikslu. Saulė ne tik šviesi, ji pati yra šviesos šaltinis.
- Taip pat: Dievas ne šventas kaip savybė. Jis — Šventumas kaip esmė.
Ką sako Biblija?
Senajame Testamente sakoma:
„Aš esu, kuris esu.“ (Iš 3,14)
Dievas prisistato ne per savybes (geras, galingas, šventas), bet kaip būtis pati savyje.
Kai pranašai ar psalmės vadina Dievą „šventuoju“, tai yra žmogaus kalbos būdas parodyti, kad:
- Dievas yra kitoks,
- Atskirta nuo visko, kas sukurta,
- Ir Jis pats yra visų šventumo šaltinis.
Kodėl tai svarbu šiandien?
Šiuolaikinėje kultūroje dažnai maišoma:
- Žmonės galvoja, kad Dievas — tiesiog „labai geras ir šventas senelis debesyse“.
- Bet tai ne Dievas. Tai mūsų vaizduotės sukurta figūra.
Tikras Dievas yra ne šventasis.
Jis yra priežastis, kodėl šventieji apskritai gali egzistuoti.
Kaip rašė ortodoksų mistikas Šv. Grigalius Palamas:
„Dievo šventumas nėra tik Jo savybė. Tai pati Dievo esmė, spindinti per visatą.“
Istorinis faktas, kurio daugelis nežino
IV a. Arijonų ginčų laikais buvo grupė krikščionių, kurie siūlė visai nebenaudoti žodžio „šventas“ Dievui apibūdinti, nes jis per daug asocijavosi su kūriniais.
Šis pasiūlymas buvo atmestas, nes paprastiems žmonėms reikėjo kažkokio žodžio Dievo kilnumui išreikšti.
Bet teologai sutiko:
Dievas nėra šventas kaip mes suprantame. Jis pats yra Šventumas.
Kai meldžiamės „Šventas, Šventas, Šventas Viešpatie…“ mes ne apibūdiname Dievą kaip žmogų, kuris yra šventas.
Mes skelbiame Jo esmę — kad visa šventumo prasmė kyla iš Jo.
Jis nėra šventas. Jis yra Šventumas.