Abadonas – vienas paslaptingiausių vardų Biblijos ir apokaliptinės literatūros pasaulyje. Jo vardas siejamas su griovimu, sunaikinimu ir bedugnės chaotiškomis jėgomis.
Hebrajų kalboje „Abaddon“ (אַבָדֹן) reiškia „sunaikinimą“ arba „pražūties vietą“. Senajame Testamente, ypač Jobo knygoje ir Psalmėse, „Abadonas“ vartojamas kaip sinonimas mirusiųjų pasauliui, kapui ar bedugnei. Pavyzdžiui, Jobo knygoje (26, 6) sakoma:
„Prapuolės buveinė – atidengta Dievui, ir Abadonas neturi uždangos.“
Abadonas vaizduojamas kaip vieta, kur pranyksta mirusieji – niūrus, beviltiškas pasaulis, atsiskyręs nuo gyvybės.
Apreiškimo Jonui knygoje (9, 11) Abadonas pasirodo nebe kaip vieta, bet kaip asmenybė – „bedugnės angelas“:
„Jiems vadovavo angelas, „bedugnės valdovas“, kurio vardas hebrajiškai yra Abadonas, o graikiškai – Apolionas (Sunaikintojas).“
Čia Abadonas – jėgų, išlaisvintų iš bedugnės per paskutiniųjų laikų teismus, vadas.
Abadonas simbolizuoja ne tik fizinį sunaikinimą, bet ir dvasinį žlugimą, suirutę bei egzistencinę tuštumą. Jo figūra įspėja apie gyvenimą be Dievo – gyvenimą, kuris baigiasi visišku praradimu. Teologijoje Abadonas kartais tapatinamas su pragaro jėgomis, tačiau, tiksliau, jis yra teismo ir sunaikinimo įrankis, vykdantis Dievo teisingumą paskutinėmis dienomis.
Viduramžių apokaliptinėse vizijose ir vėlesnėje literatūroje Abadonas dažnai vaizduojamas kaip demonas, vedantis pragaro legionus, arba kaip vartų sargytojas tarp gyvybės ir amžinosios pražūties. Modernioje kultūroje jo vardas naudojamas literatūroje, filmuose ir vaizduojamajame mene, perteikiant neišvengiamą pražūtį, griovimą ar bausmę.
Kai kuriose žydų misticizmo tradicijose Abadonas laikomas viena iš septynių pragaro vartų sargybos dvasių, simbolizuojančių paskutinį teismą ir žmogaus dvasios išbandymą.
Abadonas – nuo niūrios bedugnės Senajame Testamente iki galingo „bedugnės angelo“ Apreiškimo knygoje – yra sunaikinimo ir teismo simbolis. Jo vardas, persmelktas paslapties, įkūnija tiek fizinę, tiek dvasinę pražūtį, primindamas apie Dievo teisingumo neišvengiamumą. Per amžius Abadonas išliko galingu įvaizdžiu, įkvepiančiu literatūrą, meną ir teologines diskusijas.