Musulmonų religinis kalendorius, šventės

Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris žymi islamo bendruomenės gimimą. Skirtingai nei Grigaliaus kalendoriuje, musulmonų švenčių datos visiškai nepriklauso nuo metų laikų, todėl, pavyzdžiui, Ramadanas gali vienais metais sutapti su vasaros karščiais, o kitais – su žiemos tamsa. Šventės apskaičiuojamos pagal mėnulio fazes, o jų tikslūs laikai dažnai paskelbiami tik likus kelioms dienoms iki pradžios – kai mėnulis realiai pasirodo danguje. Dauguma musulmonų švenčių yra ne tik religiniai įvykiai, bet ir intensyvūs dvasiniai meto ženklai, lydimi pasninko, maldos, bendruomeniškumo ir ypatingo dėmesio vargšams.

Šiame kalendoriuje akcentuojamos pagrindinės musulmonų bendruomenių šventės ir papročiai, o ne visas islamo liturginis-metafizinis kalendorius.

1. Muharram (1-asis mėnuo)
Prasideda musulmonų nauji metai

Sausio 1 d. (islamiškas) – Hidžros metai (Naujieji metai)
Žymi Pranašo Mahometo persikėlimą iš Mekos į Mediną – dvasinio atsiskyrimo pradžia.

10 d. – Ašūra (sunitai / šiitai)
Sunitams – Mozės išgelbėjimo diena (rekomenduojamas pasninkas).
Šiitams – tragiška Karbalos mūšio diena, kurioje žuvo Imamas Huseinas. Tai gedulo metas, ypač Irane ir Irake.

3. Rabi’ al-Awwal
Pranašo Mahometo gimimo mėnuo

12 d. – Mawlid al-Nabi (Pranašo gimtadienis)
Maldos, procesijos, pasakojimai apie Mahometo gyvenimą.
Kai kurios sunitų kryptys šios šventės neakcentuoja, tačiau daugelyje šalių ji plačiai minima.

9. Ramadan (pasninko mėnuo)
Vienas iš penkių islamo ramsčių

Visas mėnuo – Ramadanas
Nuo aušros iki saulėlydžio – visiškas pasninkas, jokių skysčių, maisto, net žodinio negatyvumo.
Maldos, išmaldos, savidisciplina. Mėnuo, kuriame buvo apreikštas Koranas.

10. Šawwal

1 d. – Eid al-Fitr (Pasninko pabaigos šventė)
Trunka 1–3 dienas. Pradedama rytinėmis maldomis, skiriama išmalda vargšams (zakat al-fitr).
Šeimos lankosi, vaišina, dovanoja vaikams saldumynus.

12. Dhu al-Hijjah
Piligrimystės (hajj) mėnuo

8–12 d. – Hajj (piligrimystė į Meką)
Kiekvienas musulmonas, jei gali, privalo bent kartą gyvenime aplankyti Meką. Tai šventumo viršūnė.

10 d. – Eid al-Adha (Aukojimo šventė)
Abraomo paklusnumo Dievui minėjimas.
Aukojami gyvūnai, dalijama vargšams. Tai didžiausia musulmonų šventė.

Kitos datos ir dienos

Džumu’ah – kiekvienas penktadienis
Penktadienis – tai musulmonų „sekmadienis“. Vykstama į mečetę, klausomasi pamokslo (khutba), meldžiamasi kartu.

Laylat al-Qadr (Galybės naktis)
Paskutinėmis Ramadano dienomis – tiksliai nežinoma, bet tai naktis, kai Koranas pradėtas apreikšti.
Meldžiamasi visą naktį – tikima, kad tai stipriausia metų malda.

Švenčių variacijos

Skirtingose šalyse šventės gali šiek tiek skirtis:
– Šiitų tradicijoje dominuoja Ašūra ir Imamo Ali, Fátimos minėjimai
– Šiaurės Afrikoje ypač stipriai švenčiamas Mawlid
– Indonezijoje, Turkijoje, Balkanuose – daug procesijų, dainuojamų pasakojimų (qasida)
– Saudo Arabijoje – griežtesnis požiūris, kai kurios šventės (pvz., Mawlid) oficialiai neskatinamos

Kitos svarbios dvasinės ir istorinės datos

Svarbu paminėti, kad pagal griežtąją islamo teologiją, kurią patvirtino pats Pranašas Mahometas, egzistuoja tik dvi oficialios metinės šventės (Eid al-Fitr ir Eid al-Adha). Tačiau musulmonų kalendoriuje gausu kitų istorinių ir dvasinių datų. Jos dažniausiai nėra švenčiamos su didelėmis puotomis ar laisvadieniais, tačiau yra be galo svarbios tikintiesiems – tai susikaupimo, pasninko ir papildomų maldų metas:

• Arafato diena (Yawm ‘Arafah). Ji minima Dhu al-Hijjah mėnesio 9-ąją dieną (dieną prieš Aukojimo šventę). Tai Hadžo (piligrimystės) kulminacija ir, daugelio nuomone, švenčiausia diena islamo kalendoriuje. Jos metu piligrimai susirenka Arafato kalno lygumoje prašyti Dievo atleidimo. Tiems musulmonams, kurie tuo metu neatlieka piligrimystės, primygtinai rekomenduojama šią dieną pasninkauti – tikima, kad tai nuplauna praėjusių ir ateinančių metų nuodėmes.
• Isra ir Miradžas (Al-Isra’ wal-Mi’raj). Minima 7-ojo kalendoriaus mėnesio (Rajab) 27-ąją naktį. Tai Pranašo Mahometo stebuklingos naktinės kelionės minėjimas. Pagal tradiciją, Pranašas per vieną naktį iš Mekos buvo perkeltas į Jeruzalę (Isra), o iš ten paimtas į dangų (Miradžas), kur kalbėjosi su ankstesniais pranašais ir priartėjo prie Dievo. Būtent šios dangiškos kelionės metu musulmonams buvo perduotas nurodymas melstis penkis kartus per dieną.
• Atleidimo naktis (Laylat al-Bara’at / Nisf Sha’ban). Minima 8-ojo mėnesio (Sha’ban) viduryje, likus maždaug dviem savaitėms iki Ramadano. Daugelis musulmonų tiki, kad šią naktį Dievas nulemia žmonių likimus kitiems metams ir atleidžia nuodėmes tiems, kurie nuoširdžiai to prašo. Tai intensyvių naktinių maldų ir dvasinio pasiruošimo artėjančiam pasninko mėnesiui laikas.

Musulmonų (Hidžros) kalendoriaus mėnesiai ir šventės

Kaip minėta, islamišką kalendorių sudaro 12 mėnesių, kurių kiekvienas trunka 29 arba 30 dienų, priklausomai nuo jauno mėnulio pasirodymo danguje. Štai pilnas mėnesių sąrašas ir juose minimos svarbiausios datos:

Pastaba: Kadangi islamiškas kalendorius yra trumpesnis už saulės kalendorių maždaug 10–11 dienų, šie mėnesiai ir juose esančios šventės kasmet „pasislenka“ Vakarų (Grigaliaus) kalendoriaus atžvilgiu.