Galvok manyje, o Jėzau, tuomet aš galvosiu blaiviai ir aiškiai!
Kalbėk iš manęs, o Jėzau, tuomet aš kalbėsiu švelniai ir tiesiai!
Veik per mane, o Jėzau, tuomet mano darbai bus teisingi, bus pašventintas mano darbas ir mano poilsis!
Pripildyk visą mano esybę, persmelk visą mano būtį, kad žmonės manyje galėtų skaityti Tavo didžią meilę!
Padaryk, kad aš dar šioje žemėje Tavo malonės galia tapčiau visiems viskuo!
Ateik, suteik man savo pavidalą! Amen.
Pavyzdžiui, ankstyvieji krikščionys Komuniją vadino „agape“ – tai reiškia meilės puota. Jie suprato, kad tai ne tik asmeninis priėmimas, bet ir bendruomenės, kuri yra Kristaus kūnas, sutvirtinimas. Kai priimame Eucharistiją, mes tampame dar labiau viena šeima, susijungusi su Juo pačiu.
Įdomu tai, kad senovėje Komunija būdavo dalinama tik po krikšto ir tik tiems, kurie buvo tinkamai pasiruošę. Tai buvo didelė garbė, o ne kasdienis įvykis. Šis rimtumas padėdavo suprasti, kokia didelė dovana mums teikiama. Kai Jėzus sako „Valgykite mano kūną“, Jis kalba apie visiško pasitikėjimo ir priėmimo aktą. Mes Jį priimame, kad Jis galėtų gyventi mumyse ir per mus skleisti savo šviesą pasauliui. Tai yra nuolatinis kvietimas tapti Jo nešėju.