Jėzau Kristau, Tu esi neprieinama šviesa – apšviesk mano tamsybes.
Jėzau Kristau, Tu esi dieviška visagalybė – sustiprink mane silpną.
Jėzau Kristau, Tu esi bedugnis gailestingumas – ateik man į pagalbą.
Jėzau Kristau, Tu esi neišsemiamas turtas – pripildyk mano skurdą.
Jėzau Kristau, Tu esi tikrasis gyvenimas – padovanok man save.
Jėzau Kristau, Tu esi gryna tiesa – apšviesk mano širdį.
Jėzau Kristau, Tu esi beribė meilė – uždek visą mano būtį.
Jėzau Kristau, Tu esi vienintelis kelias – leisk man nueiti pas Tėvą.
Jėzau Kristau, Tu esi neprarandama tėvynė – leisk man gyventi Tavo apkabintam.
Jėzau Kristau, Tu esi amžina ramybė – leisk man pasiilsėti Tavyje.
Jėzau Kristau, Tu esi visų palaimų palaima – suteik man dievišką laimę. Amen.
Teologiniu požiūriu, šios frazės, vadinančios Jėzų „bedugniu gailestingumu“ ar „neiškraipomu turtu“, siejasi su Rytų krikščioniškosios tradicijos sąvoka apie *Theosis* – dieviškumo įsavinimą per malonę. Malda nėra tik prašymas, bet ir aktyvus dalyvavimas Kristaus slėpinyje, siekiant per Jį pasiekti Tėvą. Senovės krikščionių asketai šią Jėzaus titulų seką naudojo kaip meditacijos gaires, siekdami išvalyti protą nuo pasaulietinių minčių ir pripildyti jį Kristaus buvimu. Tai yra kontempliatyvi praktika, nukreipta į asmeninį susitikimą su Įsikūnijusiu Dievu.