A. EDOMAS KALTINAMAS UŽ ŽIAURUMĄ
Abdijo regėjimas.
Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS
apie Edomą:
– Girdėjome pranešimą iš VIEŠPATIES,
pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms:
“Kilkite! Kilkime į karą prieš jį!”
Tikėk manimi! Padarysiu tave
mažiausią tarp tautų,
tu būsi visiškai paniekintas.
Tave apakino įžūli širdis, –
tave, gyvenantį uolų plyšiuose,
turintį būstą aukštumose.
Sakai savo širdyje:
“Kas gali mane nulaipinti žemėn?”
Nors skraidytum aukštai kaip erelis,
nors tavo lizdas būtų sukrautas tarp
žvaigždžių,
iš ten tave nulaipinsiu, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Jei vagys ateitų pas tave
ar plėšikai nakčia,
kaip tu galėtum būti taip sunaikintas!
Argi jie nevogtų tik tiek,
kiek jiems gana?
Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave,
argi jie nepaliktų parankų?
Kaip Esavas buvo apiplėštas
ir jo sankaupos išnaršytos!
Prie sienos nustūmė tave
visi tavo sąjungininkai;
tave apgavo, prislėgė tavo bičiuliai;
valgantieji tavo duoną
paspendė tau spąstus.
To jis visiškai nesupranta!
Argi tą dieną, – tai VIEŠPATIES
žodis, –
nesunaikinsiu išminčių Edomo
ir supratimo Esavo kalno?
Temanai, tavo galiūnai praras drąsą
ir bus sunaikinti
visi iki vieno Esavo kalne.
Už žudynes ir smurtą,
padarytą savo broliui Jokūbui,
rausi iš gėdos
ir būsi sunaikintas amžinai.
Tą dieną, kai laikeisi nuošaliai, –
tą dieną, kai svetimieji nešėsi jo turtus
ir svetimšaliai ėjo pro jo vartus
bei metė burtą dėl Jeruzalės,
ir tu buvai kaip vienas iš jų.
Neturėjai džiaugtis jo nelaime
savo brolio dieną;
neturėjai džiūgauti dėl Judo žmonių
jų žuvimo dieną;
neturėjai išdidžiai kalbėti kančios dieną!
Neturėjai eiti į mano tautos vartus
jų nedalios dieną;
bent tu neturėjai džiaugtis Judo nelaime
jo nedalios dieną;
neturėjai grobti jo nuosavybės
jo nedalios dieną!
Neturėjai stotis ant kryžkelių
jo pabėgėlių žudyti;
neturėjai išduoti jo išlikusiųjų
jo kančios dieną!
B. TAUTŲ TEISMAS VIEŠPATIES DIENĄ
Arti yra VIEŠPATIES diena
visoms tautoms!
Kaip tu darei,
taip bus tau daroma;
tavo darbai užgrius atgal ant tavo
galvos.
Kaip jūs gėrėte mano
šventajame kalne,
taip gers visos tautos be perstojo.
Taip! Jos gers, kol ims švepluoti, –
bus jų tarsi niekad nebūta.
Bet Ziono kalne bus išlikusieji, –
kalnas bus šventas;
Jokūbo namai iškraustys tuos,
kurie buvo juos iškraustę.
Jokūbo namai bus ugnis,
Juozapo namai liepsna,
o Esavo namai ražienos, –
jie padegs jas ir suris.
Neišliks nė vienas iš Esavo namų,
nes VIEŠPATS taip kalbėjo!
C. IZRAELIO TREMTINIAI GRĮŠ
Gyvenantieji Negebe užims Esavo kalną, o gyvenantieji Šefeloje – filistinų kraštą. Jie užims Efraimo žemę ir Samarijos žemę, o Benjaminas užims Gileadą. Izraelio tremtiniai, esantieji Halahe, užims Finikiją lig pat Zarefatos, o Jeruzalės tremtiniai, esantieji Sefarade, užims Negebo miestus. Išgelbėtieji kops į Ziono kalną valdyti Esavo kalno, o karalystė bus VIEŠPATIES!