1Pasveikinimas 1Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, pakeleiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje, išrinktiems 2išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventimu, kad būtų klusnūs ir pašlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tebūnie jums keleriopai padauginta malonė ir ramybė!
3Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai 4ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris skirtas jums danguje.
Įvadas. Tikėjimo tikslas 5Jus Dievo galybė ir sergsti tikėjimu išganymui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu metu. 6Tuomet jūs džiaugsitės, nors dabar ir reikia truputį paliūdėti įvairiuose išmėginimuose. 7Taip jūsų nuoširdus tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, kuris ugnimi ištiriamas, bus pripažintas vertas pagyrimo, šlovės bei pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus. 8Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate neapsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, 9nes žinotės gausią tikėjimo siekinį – sielų išganymą.
Pranašų viltis 10Šito išganymo ieškojo ir jį tyrinėjo pranašai, kurie ir pranašavo apie jums skirtąją malonę. 11Jie nagrinėjo, kurį ir kokį laiką nurodė juose veikianti Kristaus Dvasia, išpranašavusi Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę. 12Jiems buvo apreikšta, kad jie ne sau, bet jums tarnauja tuo, ką dabar jums atskleidė Evangelijos skelbėjai, iš dangaus pasiųstos Šventosios Dvasios galia. Į tuos dalykus geidžia pažvelgti net angelai.
Šventųjų pašaukimas 13Todėl, susijuosę savo dvasios strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus. 14Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. 15Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, 16kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas. 17Ir jei kaip Tėvo šaukiatės to, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu. 18Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, 19bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. 20O jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir apreikštas laikų pabaigoje jums, 21per jį įtikėjusiems Dievą, kuris jį prikėlė iš numirusių ir suteikė jam garbę; todėl ir jūsų tikėjimas bei viltis kyla į Dievą.
Brolių meilė 22Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai ir siekdami neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus. 23Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu. 24Mat
kiekvienas kūnas – tartum žolynas,
ir visa jo garbė tarsi žolyno žiedas.
Žolynas sudžiūsta, ir žiedas nubyra;
25 tik Viešpaties žodis išlieka per amžius.
Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip geroji naujiena.
2Tikinčiųjų paprastumas. Visuotinė kunigystė 1Taigi, atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, 2lyg naujãgimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui. 3Jūs gi esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.
4Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 5Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 6Todėl Rašte pasakyta:
Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį,
brangų kertinį akmenį;
kas tiki jį, nebus sugėdintas.
7Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu,
8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola.
Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
Dievo tauta 9O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 10Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
Pavyzdys pagonims 11Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. 12Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
Santykiai su valdžia 13Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, 14tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų. 15Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingų žmonių nesąmones. 16Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. 17Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.
Įnoringi šeimininkai 18Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems. 19Yra malonė, jei kas, pažindamas Dievą, pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia. 20Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse. 21Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.
22 Jis nepadarė nuodėmės,
ir jo lūpose nerasta klastos.
23Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui. 24Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad, numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis. 25Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.
3Santuoka ir kasdienybė 1Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu, 2matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą. 3Tegu puošia jus ne išorė – šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, – 4bet žmogaus širdies slaptuma: nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse. 5Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams. 6Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.
7O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trukdomos.
Tarp brolių 8Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. 9Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.
10 Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų,
tepažaboja liežuvį nuo pikto
ir lūpas nuo klastingų kalbų.
11 Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera,
teieško ramybės ir tesiveja ją!
12 Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius,
ir jo ausys išgirs jų maldas,
bet Viešpaties veidas – prieš darančius pikta.
Persekiojimuose 13Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera? 14Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, – jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite. 15Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. 16Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia. 17Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus.
Kristaus prisikėlimas ir nužengimas į pragarus 18Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas. 19Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms, 20kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu. 21Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys – krikštas. Jis nėra nešvaraus kūno nuplovimas, bet Dievo maldavimas suteikti gryną sąžinę dėlei Jėzaus Kristaus prisikėlimo; 22įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir valdžios, ir galybės.
4 1 Kadangi Kristus kentėjo kūnu, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, – jog kas iškentėjo kūnu, tas jau pametė nuodėmę, 2kad likusį laiką žemėje pragyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia. 3Gana, kad praėjusį laiką buvote pasidavę pagonių valiai, gyvendami begėdystėmis, geiduliais, girtavimu, pokyliavimu, išgėrimais ir neleistinomis stabmeldystėmis. 4Todėl jiems keista, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį aistrų verpetą, ir jie piktžodžiauja. 5Betgi jie turės duoti apyskaita tam, kuris pasirengęs teisti gyvuosius ir mirusiuosius. 6Todėl ir buvo paskelbta Evangelija net mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas.
Artėja Viešpaties atėjimas 7Visų dalykų galas arti. Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis. 8Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę. 9Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo.
10Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės šeimininkai, sulig kiekvieno gautąja malone. 11Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui. Jam garbė ir galybė per amžių amžius! Amen.
Dar kartą apie kantrumą 12Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti. 13Verčiau džiaukitės dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis. 14Jei jus niekina dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. 15Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis. 16Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą. 17Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; bet jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! 18Ir jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidėti bedieviui ir nusidėjėliui! 19Todėl kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas ištikimajam Kūrėjui ir tedaro gera.
5Pamokymai vyresniesiems 1Jūsų vyresniuosius prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: 2ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, 3ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys. 4Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką.
Pamokymai visiems 5Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę.
6Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus. 7Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi. 8Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. 9Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. 10O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo. 11Jo valdžia per visus amžių amžius! Amen.
Pabaiga 12Per Silvaną, ištikimąjį brolį, – tokiu jį laikau, – aš jums trumpai parašiau, ragindamas ir liudydamas, jog tokia tikroji Dievo malonė. Tvirtai jos laikykitės! 13Jus sveikina kartu išrinktoji Babilone ir mano sūnus Morkus. 14Sveikinkite vieni kitus meilės pabučiavimu!
Ramybė jums visiems, kurie esate Kristuje!