1Sveikinimai. Išmėginimų nauda 1Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių, pasklidusių tarp kitatikių.
2Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. 3Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, 4o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.
5Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. 6Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. 7Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – 8toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu, 10o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. 11Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
12Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
Gundymai 13Ir nė vienas gundomas tenesako: “Aš esu Dievo gundomas”. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo. 14Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. 15Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
16Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai! 17Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų. 18Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi jo kūrinių pirmienos.
Tikrasis maldingumas 19Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. 20Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisybės. 21Todėl, atsižadėję visų nešvarybių bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. 22Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. 23Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje. 24Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. 25Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį įsimena, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.
26Jei kas mano esąs maldingas ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to maldingumas tuščias. 27Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.
2Pagarba varguoliams 1Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis. 2Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. 3Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: “Atsisėsk čia patogiai”, o vargdieniui tariate: “Pastovėk, ten”, arba: “Sėskis prie mano kojų”. 4Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys teisėjai? 5Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jų turtas būtų tikėjimas ir jie paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems? 6O jūs paniekinote vargšą! Argi ne turtuoliai jus vargina, ar ne jie tampo jus po teismus? 7Ar ne jie piktžodžiauja tam gražiam vardui, kuriuo esate pavadinti?!
Laisvės įstatymas visuotinis 8Jeigu tik vykdote karališkąjį įstatymą, kaip Raštas reikalauja: Mylėk savo artimą kaip save patį, jūs gerai darote; 9bet jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai. 10Mat kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų. 11Juk tasai, kuris yra pasakęs: Nesvetimauk!, taip pat yra pasakęs ir: Nežudyk! Jei tu nesvetimauji, bet žudai, – vis tiek esi įstatymo laužytojas. 12Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą. 13Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą.
Tikėjimas ir darbai 14Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? 15Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, 16ir kas nors iš jūsų jiems tartų: “Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite”, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!
17Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.
18Priešingai, kitas pasakys: “Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. 19Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba. 20Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas? 21Argi ne darbais buvo nuteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro? 22Matai – tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbai tikėjimą padarė tobulą. 23Taip išsipildė Rašto posakis: Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu, o jis pramintas Dievo bičiuliu”. 24Jūs matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. 25Taip pat ir paleistuvė Raaba: argi ji ne darbais buvo nuteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? 26Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.
3Nepažaboto liežuvio blogybė 1Mano broliai, nesistenkite daugelis būti mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas. 2Juk mes visi dažnai nusižengiame.
Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną. 3Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome ir visą jų kūną. 4Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų genami, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas. 5Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet moka girtis didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; 6ir liežuvis yra ugnis! Liežuvis, tarsi nedorybės visetas, glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną, padega visą gyvenimo eigą, patsai pragaro padegtas. 7Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė yra sutramdoma ir prijaukinama žmogaus prigimties jėga. 😯 liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų. 9Juo šloviname Viešpatį, savo Tėvą, ir juo keikiame žmones, kurie sukurti panašūs į Dievą. 10Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti! 11Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį? 12Argi gali, broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir sūrus vanduo negali duoti saldaus.
Tikra ir klaidinga išmintis 13Kas tarp jūsų išmintingas ir prityręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais. 14Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavyduliavimą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai. 15Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas. 16Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. 17Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi. 18O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.
4Santarvės reikalas 1Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose.
2Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. 3Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams patenkinti.
4Jūs svetimautojai! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku. 5Gal manote, kad Raštas veltui sako: “Pavydulingai trokšta jis dvasios, kurią apgyvendino mumyse”. 6Bet jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sakoma: Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę.
7Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. 8Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji! 9Pažinkite savo skurdą, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – liūdesiu. 10Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins.
11Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų! Kas apkalbinėja arba teisia savo brolį, tas apkalbinėja ir teisia įstatymą. O jeigu tu teisi įstatymą, vadinasi, nesi įstatymo vykdytojas, bet teisėjas. 12Tačiau tėra vienintelis įstatymo leidėjas ir teisėjas, būtent tas, kuris gali išgelbėti ir pražudyti. O kas gi tu toksai, kuris drįsti teisti artimą?!
Perspėjimas galingiesiems 13Nagi jūs, kurie kalbate: “Šiandien arba rytoj mes keliausime į tą ir tą miestą, tenai prabūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime”, – 14juk jūs nežinote, kas jūsų rytoj laukia! Ir kas gi jūsų gyvybė? Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta. 15Verčiau sakytumėte: “Jei Viešpats panorės, gyvensime ir darysime šį bei tą”. 16O dabar jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra netikęs. 17Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda.
5 1Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! 2Jūsų lobiai supuvę, jūsų drabužiai kandžių sukapoti. 3Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs tebekraunate turtus dienų gale. 4Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į kareivijų Dievo ausis. 5Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai. 6Jūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį: jis jums nesipriešina.
Baigiamieji pamokymai 7Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. 8Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti. 9Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie slenksčio. 10Imkite, broliai, vargų pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. 11Štai mes šloviname ištverminguosius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.
12Bet pirmiausia, mano broliai, neprisiekinėkite nei dangumi, nei žeme, nei kitokia priesaika. Tebūnie jūsų “taip” – taip ir “ne” – ne, kad nepakliūtumėte į teismą.
13Ištiko ką iš jūsų nelaimė? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda. 14Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. 15Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista. 16Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda. 17Elijas buvo vargo žmogus kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; 18ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.
19Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, – 20težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.