Į Tavo rankas, Viešpatie, ir į Tavo šventųjų angelų rankas aš šiandien patikiu ir atiduodu savo sielą, savo gimines, savo geradarius, savo draugus ir priešus ir visą katalikų liaudį. Apsaugok mus, Viešpatie, šią dieną dėl Švenčiausiosios Mergelės Marijos bei visų Tavo šventųjų nuopelnų ir užtarimo, nuo visų ydingų ir neramių geismų, nuo visų nuodėmių ir velnio gundymų, nuo staigios ir netikėtos mirties bei pragaro kančių. Apšviesk mano širdį Tavo Šventosios Dvasios šviesa, suteik, kad visuomet būčiau paklusnus Tavo įsakymams, neleisk man atsiskirti nuo Tavęs, o Dieve, kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu ir ta Šventąja Dvasia per amžių amžius. Amen.
Skaitykite daugiau..
Ši malda, nors ir giliai įsišaknijusi krikščioniškoje tradicijoje, turi įdomių paralelių su ankstyvosios Bažnyčios katekumenų (pasirengiančių krikštui) atsidavimo formulėmis, kur akcentuojamas pasitikėjimas Dievo apsauga per visą gyvenimo kelionę, o ne tik mirties akimirką. Senovės krikščionių raštuose randame panašius pasišventimo tekstus, skirtus kasdieniam apsisaugojimui nuo pagoniškų įtakų ir dvasinių pavojų, ypač naktinio budėjimo metu. Ypatingą teologinę vertę teikia frazė apie patikėjimą šventųjų angelų rankoms. Tai nėra tik papildoma apsauga; tai priminimas apie angelų, kaip Dievo pasiuntinių ir mūsų globėjų, aktyvų dalyvavimą mūsų išganymo plane, kaip tai aprašyta Psalmuose ir vėlesnėse patristinėse interpretacijose. Ši malda implikuoja, kad mūsų asmeninė atsidavimo akimirka tampa mikrokosmu, kuriame visa Bažnyčia, tiek žemiškoji, tiek dangiškoji, susijungia užtikrinant mūsų saugumą. Tai išreiškia gilią ekleziologinę vienybę, kurios šiuolaikinė teologija kartais per mažai pabrėžia.