Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės tarnu, kad sėčiau meilę, kur neapykanta, atleidimą – kur neteisybės, pasitikėjimą – kur abejonės, viltį – kur nusivylimas, šviesą – kur tamsybės, džiaugsmą – kur liūdesys.
O dangiškasis Viešpatie, suteik man, kad ne tiek trokščiau būti guodžiamas, kiek pats guosti, ne tiek būti suprastas, kiek pats suprasti, ne tiek būti mylimas, kiek pats mylėti.
Nes duodami gauname, atleisdami sulaukiame atleidimo, o mirdami gimstame amžinajam gyvenimui. Amen.
—
Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; santaiką, kur vyrauja barniai; vienybę, kur yra skilimas; tikėjimą, kur kankina abejonės; tiesą, kur viešpatauja klaida; viltį, kur braunasi nusivylimas; džiaugsmą, kur slegia liūdesys; šviesą, kur užgulusios tamsybės.
Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas; kitus suprasti, o ne pats būti suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi. Amen.