Palenk savo ausį į mūsų maldas, Viešpatie, meldžiame Tavęs. ir apšviesk mūsų proto tamsą Tavo apsilankymo malone. Su kuo gyvena ir karaliauja Dievas Tėvas , Šventosios Dvasios, Dievo, pasaulio be galo vienybėje. Amen.
Ši malda yra kreipimasis į Dievą, prašant Jo pagalbos ir apšvietimo. Ji išreiškia gilų troškimą, kad Dievas įsiklausytų į maldininko žodžius ir suteiktų dvasinį apšvietimą bei malonę. Tai yra malda, kurioje atspindi krikščionių tikėjimas Švč. Trejybe – Dievu Tėvu, Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Šventąja Dvasia.
Malda:
- „Palenk savo ausį į mūsų maldas, Viešpatie, meldžiame Tavęs“:
- Tai maldos pradžia, kuria meldžiama, kad Dievas atkreiptų dėmesį į maldininko kreipimąsi. Panašūs prašymai yra įprasti Biblijoje, ypač psalmėse, kur žmonės prašo Dievo išklausyti jų maldas. Šis prašymas atspindi gilų tikėjimą, kad Dievas yra asmeniškas, atidūs ir pasiruošęs atsakyti į savo žmonių maldas.
- Psalmė 86:1: „Viešpatie, palenk savo ausį, išgirsk mane, nes aš vargšas ir skurdžius.“
- „Apšviesk mūsų proto tamsą Tavo apsilankymo malone“:
- Šioje dalyje prašoma, kad Dievas pašalintų vidinę tamsą – nežinojimą, dvasinį aklumą ar sumaištį – ir atneštų dvasinį apšvietimą. Tamsa čia simbolizuoja nežinojimą, nuodėmę ar dvasinę sumaištį, o šviesa simbolizuoja Dievo malonę, išmintį ir tiesą.
- Šis prašymas dažnai siejamas su krikščionių tradicija, kad Dievo malonė gali „apšviesti“ protą ir širdį, padėti žmogui suprasti tiesą ir įžengti į dvasinę pilnatvę. Šviesa taip pat yra viena iš pagrindinių dvasinių metaforų krikščionybėje, simbolizuojanti Dievą ir Jo veikimą žmonių gyvenime.
- Jono 8:12: „Aš esu pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“
- „Su kuo gyvena ir karaliauja Dievas Tėvas, Šventosios Dvasios, Dievo, pasaulio be galo vienybėje“:
- Čia išreiškiamas tikėjimas Šventąja Trejybe: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Kristus) ir Dievas Šventoji Dvasia, kurie kartu yra viena dieviškoji esybė. Ši maldos dalis nurodo į amžinąjį Dievo buvimą ir Jo valdymą pasaulyje.
- Tai pabrėžia, kad Dievas ne tik karaliauja amžinybėje, bet ir yra nuolatinėje vienybėje su savo kūrinija per savo malonę ir veikimą. Šventoji Trejybė yra esminė krikščionių teologijos dalis, kuria tikima, kad Dievas egzistuoja trijuose asmenyse, bet yra viena esybė.
- „Amen“:
- Amen reiškia „tebūnie taip“ arba „tai yra tiesa“. Tai įprasta maldos pabaiga, kuria išreiškiamas maldininko pasitikėjimas ir pritarimas viskam, kas buvo išsakyta.
Religinė ir dvasinė reikšmė:
- Dvasinis apšvietimas: Ši malda yra giliai susijusi su dvasiniu apšvietimu. Ji išreiškia žmogaus pripažinimą, kad tik Dievas gali suteikti išmintį, išlaisvinti iš nuodėmės ar dvasinio aklumo ir atvesti į tiesą. Krikščionybėje tikima, kad Dievas per savo malonę gali apšviesti žmogaus protą ir širdį, padėdamas jam geriau suprasti Jo valią ir tiesą.
- Nuolankumas ir pasitikėjimas Dievu: Maldininkas čia išreiškia nuolankumą, prašydamas Dievo įsikišimo. Tai rodo, kad žmogus yra priklausomas nuo Dievo ir be Jo pagalbos negali rasti tiesos ar išvengti tamsos. Krikščioniškos maldos dažnai yra nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu išraiška.
- Šventosios Trejybės pagarbinimas: Maldoje atkreipiamas dėmesys į Šventąją Trejybę – Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Tai pabrėžia vienybę tarp trijų dieviškųjų asmenų, kurie valdo ir karaliauja kartu. Tai vienas iš pamatinių krikščioniško tikėjimo akcentų, išreiškiantis amžinąjį Dievo buvimą ir Jo galybę.
Ši malda išreiškia giliai tikėjimą, kad Dievas yra tas, kuris gali išklausyti maldas, suteikti dvasinį apšvietimą ir išlaisvinti iš vidinės tamsos. Ji pabrėžia malonės ir dvasinio vadovavimo svarbą, taip pat Šventosios Trejybės vienybę ir amžinąjį valdymą. Maldininkas kreipiasi į Dievą, prašydamas Jo malonės, kad Dievo šviesa galėtų nušviesti gyvenimą ir protą.