Šventoji Mergelės Marijos motina Ona, tu dėl savo švenčiausiosios dukros patyrei vien didžiausią paguodą ir tyrą džiaugsmą. O, jei ir aš būčiau tokia laiminga ir galėčiau džiaugtis visais savo vaikais! Bet mane slegia rūpestis dėl vaiko N., kuris nuėjo klystkeliais. Bijau, kad jis dar giliau įklimps į nuodėmę ir pateks į pavojų pražūti amžiams. Aš trokštu padaryti viską, kad tik išgelbėčiau šį vaiką! Tegul mano žodžiai, mano maldos ir aukos nebūna veltui. Todėl pavedu šį savo nelaimingą vaiką tavo globai, šventoji Ona. Nesiliauk maldauti už mano vaiką, kuriuo taip rūpinuosi, kol jis susipras, ims nuoširdžiai atgailauti ir iš tiesų pasitaisys. Per tavo palaimintąją dukrą Mariją, geriausią iš visų vaikų, meldžiu tave, brangioji motina Ona, išgelbėk mano pasiklydusį vaiką ir neleisk jam pražūti. Amen.
Maldoje į Šv. Oną už klystantį vaiką slypi gili sakramentinė įžvalga. Mes prašome ne tik Dievo gailestingumo, bet ir konkrečios, žmogiškos užtarėjos, kuri supranta šeimos ryšius. Senovės krikščionių pamaldume Ona buvo siejama su „vilties švyturiu“ sunkiausiais gyvenimo momentais, nes ji pati išgyveno neįprastą vėlyvą motinystę ir vėliau – didžiulę Dievo garbę. Jos užtarimas yra stiprus, nes ji yra artima tiek Dievo Motinai, tiek mums, žemiškiems tėvams. Meldžiantis Onai, mes kreipiamės į tą, kuri išmokė Mariją pirmuosius tikėjimo žingsnius, tikėdamiesi, kad ji padės mūsų vaikui prisiminti tuos pirmuosius, tyriausius dvasinius pamatus. Tai yra galinga motiniškos meilės ir dvasinio autoriteto jungtis.