Dieve, Tu įsakei mums gerbti savo tėvą ir motiną. Maloningai pasigailėk mano tėvo ir motinos vėlių, atleisk mano ir jų nuodėmes (arba mano tėvo vėlės ir atleisk jo nuodėmes, arba mano motinos vėlės ir atleisk jos nuodėmes) ir leisk jiems (arba jam, arba jai) kartu su manimi regėti amžinosios šlovės džiaugsmą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Šios maldos žodžiai išreiškia pagarbą ir meilę mirusiems tėvams bei siekia jų sielų išganymo. Maldos pagrindinė mintis yra prašymas Dievo malonės, kad jis atleistų nuodėmes mirusiems tėvams (arba vienam iš jų), ir leistų jiems regėti amžinąją šlovę danguje. Tai reiškia prašymą, kad tėvų sielos būtų priimtos į amžinąjį gyvenimą ir galėtų dalyvauti dangaus džiaugsme.
Maldos pabaigoje, užbaigiama žodžiais „per Kristų, mūsų Viešpatį“, kas nurodo, jog visi prašymai yra pateikiami per Jėzaus Kristaus autoritetą ir tarpininkavimą, kuris yra svarbus krikščioniškoje tikėjimo praktikoje.
Įdomu tai, kad Rytų Bažnyčiose, ypač stačiatikių tradicijoje, egzistuoja specifinės „Trečioji diena“ ir „Devintoji diena“ minėjimo praktikos, kurios teologiškai siejamos su sielos kelione per pomirtinį pasaulį, kur gyvųjų maldos padeda sielai lengviau pasiekti ramybę prieš galutinį teismą. Ši malda už tėvus yra ne tik prašymas dėl jų išganymo, bet ir gyvųjų pareiga, primenanti apie nuolatinę šeimos ir bendruomenės dvasinę vienybę, peržengiančią fizinio gyvenimo ribas. Tai yra aktyvus dalyvavimas Dievo atpirkimo plane už visus, kurie priklausė Kristaus mistiniam kūnui.