O Dievo stiprybe, šventasis Gabrieliau, tu paskelbei Mergelei Marijai viengimio Dievo Sūnaus įsikūnijimą. Aš šlovinu ir garbinu tave, išrinktoji Dvasia, ir nuolankiai prašau, kad būtum mano užtarėjas pas Jėzų Kristų, mūsų Išganytoją, ir jo Švenčiausiąją Motiną. Teikis visuose suspaudimuose mane guosti ir stiprinti, kad niekuomet nebūčiau įveiktas pagundų ir neįžeisčiau savojo Dievo nuodėme. Amen.
Skaitykite daugiau..
Šventasis Arkangelas Gabrielius, kurio vardas hebrajų kalba reiškia „Dievas yra mano jėga“, užima ypatingą vietą krikščioniškoje ir judaizmo teologijoje, pranokstantį vien tik Apreiškimo Marijai vaidmenį. Jis yra vienas iš septynių pagrindinių arkangelų, stovinčių Dievo soste, kaip nurodo apokrifinė Enocho knyga, nors šis tekstas nėra kanoninis. Katalikų tradicijoje Gabrieliaus kultas stiprėjo ypač viduramžiais, kai jis buvo laikomas Dievo žodžio nešėju ir slaptų žinių saugotoju. Įdomu tai, kad islamo tradicijoje Gabrielis, žinomas kaip Džibrilis, yra pats svarbiausias angelas, per kurį Mahometui buvo apreikštas Koranas. Teologai pastebi, kad Gabrieliaus pasirodymas Danieliaus knygoje (Dan 8:16 ir 9:21) yra susijęs su pranašysčių aiškinimu, o tai rodo jo, kaip dvasinio mokytojo, funkciją, o ne vien tik pasiuntinio. Jo ryšys su komunikacija ir apreiškimu paaiškina, kodėl jis yra laikomas ryšio tarp dangaus ir žemės tarpininku, ypač sudėtingų ir esminių Dievo planų įgyvendinimo metu. Meldžiantis Gabrieliaus, prašoma ne tik apsaugos, bet ir aiškumo bei drąsos priimti sudėtingas gyvenimo žinias.