Žodžiai, kuriuos turi žinoti kiekvienas tikintysis
Amen (hebrajiškai, vėliau lotyniškai ir graikiškai) – reiškia „tebūnie taip“ arba „tiesa“. Tai sutikimo ir patvirtinimo žodis, vartojamas maldose.
Alleluia (hebrajiškai „Hallelujah“) – reiškia „šlovinkite Viešpatį“. Naudojamas kaip džiaugsmo išraiška liturgijoje.
Kyrie (graikiškai) – reiškia „Viešpatie“. Dažnai vartojamas maldose, pvz., „Kyrie eleison“ – „Viešpatie, pasigailėk“.
Hosanna (hebrajiškai) – reiškia „gelbėk, prašome“. Vartojamas šlovinant Dievą, ypač Verbų sekmadienį.
Agnus Dei (lotyniškai) – reiškia „Dievo Avinėlis“. Tai Kristaus kaip aukos simbolis, vartojamas liturgijoje.
Deus (lotyniškai) – reiškia „Dievas“. Dažnai vartojamas teologiniuose tekstuose ir maldose.
Eucharistia (graikiškai) – reiškia „padėka“. Tai centrinis krikščionių liturgijos sakramentas, švenčiant Komuniją.
Credo (lotyniškai) – reiškia „tikiu“. Tai tikėjimo išpažinimas arba deklaracija.
Shema (hebrajiškai) – reiškia „klausyk“. Tai pagrindinė žydų malda: „Klausyk, Izraeli, Viešpats mūsų Dievas yra vienintelis Viešpats.“
Shalom (hebrajiškai) – reiškia „taika“. Naudojamas kaip pasveikinimas arba atsisveikinimas.
Inshallah (arabiškai) – reiškia „jei Dievas panorės“. Naudojamas išreiškiant viltį ar tikėjimą Dievo valia.
Baruch (hebrajiškai) – reiškia „palaimintas“. Dažnai vartojamas žydų palaiminimuose.
Imam (arabiškai) – reiškia „vadovas“ arba „lyderis“. Tai islamo bendruomenės dvasinis vadovas.
Zakat (arabiškai) – reiškia „apsivalymas“ arba „labdara“. Tai vienas iš pagrindinių islamo ramsčių – dalijimasis turtu su vargstančiais.
Messiah (hebrajiškai) – reiškia „pateptasis“. Tai išrinktasis, kurį žydai ir krikščionys sieja su išgelbėjimu.
Ecclesia (graikiškai) – reiškia „susirinkimas“ arba „Bažnyčia“. Tai krikščionių bendruomenės pavadinimas.
Tawhid (arabiškai) – reiškia „Dievo vienumas“. Tai pagrindinė islamo doktrina apie monoteizmą.
Logos (graikiškai) – reiškia „žodis“ arba „prasmė“. Krikščionybėje vartojamas kaip Kristaus apibūdinimas (pvz., Jono evangelijoje).
Torah (hebrajiškai) – reiškia „mokymas“ arba „įstatymas“. Tai pirmieji penki Hebrajų Biblijos knygų, pagrindinis judaizmo tekstas.
Haram (arabiškai) – reiškia „draudžiama“. Islamo teisėje vartojamas apibrėžiant veiksmus ar dalykus, kurie yra neleistini pagal šariatą.
Tetragrammaton (graikiškai) – reiškia „keturios raidės“. Tai yra šventasis Dievo vardas (YHWH), vartojamas judaizme.
Sanctus (lotyniškai) – reiškia „šventas“. Tai giesmė, giedama liturgijoje: „Sanctus, Sanctus, Sanctus, Dominus Deus Sabaoth.“
Sheol (hebrajiškai) – reiškia „mirties vieta“ arba „vėlės buveinė“. Judaizme vartojamas kaip terminas po mirties esančiai vietai.
Fatwa (arabiškai) – reiškia „teisės sprendimas“. Islamo teisėje tai yra religinio autoriteto išleistas nuosprendis.
Halacha (hebrajiškai) – reiškia „kelias“ arba „teisė“. Tai judaizmo įstatymai ir taisyklės, reguliuojančios kasdienį gyvenimą.
Sabbath (hebrajiškai) – reiškia „poilsis“. Tai septintoji savaitės diena, šventa poilsio diena judaizme ir kai kuriose krikščionių tradicijose.
Hadith (arabiškai) – reiškia „pasakojimas“ arba „tradicija“. Tai pranašo Mahometo žodžiai ir veiksmai, kurie yra svarbūs islamo teisėje ir teologijoje.
Minaret (arabiškai) – reiškia „bokštas“. Tai architektūrinis elementas mečetėse, iš kurio skelbiamas kvietimas maldai.
Exodus (graikiškai) – reiškia „išėjimas“. Biblijoje vartojamas kaip Izraelio tautos išsilaisvinimo iš Egipto vergijos aprašymas.
Bismillah (arabiškai) – reiškia „Dievo vardu“. Tai frazė, kuria pradedamos musulmonų maldos ir daugelis veiksmų.
Shahada (arabiškai) – reiškia „liudijimas“. Tai pirmasis islamo ramstis, liudijantis tikėjimą Alachu ir pranašu Mahometu.
Mitzvah (hebrajiškai) – reiškia „įsakymas“ arba „gera veika“. Judaizme tai religiniai priesakai, kuriuos tikintieji privalo vykdyti.
Jannah (arabiškai) – reiškia „rojus“. Islamo tikėjime tai galutinė laimingų ir teisiai gyvenusių tikinčiųjų poilsio vieta.
Elohim (hebrajiškai) – reiškia „Dievas“. Tai vienas iš Dievo vardų Biblijoje, dažnai vartojamas kalbant apie Dievo didybę.
Shofar (hebrajiškai) – reiškia „rago trimitas“. Judaizme naudojamas per religines šventes, tokias kaip Roš Hašana.
Episkopos (graikiškai) – reiškia „prižiūrėtojas“. Krikščionybėje vartojamas kaip vyskupo titulas.
Fiqh (arabiškai) – reiškia „teisė supratimas“. Islamo jurisprudencijos disciplina, nagrinėjanti šariato taikymą.
Mezuzah (hebrajiškai) – reiškia „durų stakta“. Tai judaizmo simbolis, mažas ritinys su Šventojo Rašto tekstu, pritvirtinamas prie namų durų.
Gehenna (hebrajiškai) – reiškia „pragaro vieta“. Judaizme ir krikščionybėje vartojamas terminas apibūdinti vietą po mirties, kur vyksta sielų atpirkimas.
Ummah (arabiškai) – reiškia „bendruomenė“. Tai pasaulinė islamo tikinčiųjų bendruomenė, jungiama bendro tikėjimo.
Dharma (sanskrito kalba, Indijos religijos) – reiškia „mokymas“, „tvarka“ arba „teisė“. Tai pagrindinis induizmo, budizmo ir džainizmo principas, apibrėžiantis teisingą gyvenimo kelią.
Karma (sanskrito kalba, Indijos religijos) – reiškia „veiksmas“ arba „pasekmė“. Tai tikėjimas, kad žmogaus veiksmai lemia jo likimą šiame arba kitame gyvenime.
Samsara (sanskrito kalba, Indijos religijos) – reiškia „atgimimo ratas“. Tai nuolatinis gimimo, mirties ir atgimimo ciklas, iš kurio siekiama išsilaisvinti.
Nirvana (sanskrito kalba, budizmas) – reiškia „išsilaisvinimas“ arba „užgesimas“. Tai galutinis tikslas budizme, kai pasiekiama visiška ramybė ir išsilaisvinama iš kančios.
Torii (japonų kalba, šintoizmas) – reiškia „šventovės vartai“. Tai simbolinis įėjimas į šventą vietą, dažnai matomas šintoistų šventovėse.
Kami (japonų kalba, šintoizmas) – reiškia „dvasia“ arba „dievybė“. Tai šintoistų tikėjime esantys dievai, dvasios arba natūralios jėgos.
Mantra (sanskrito kalba, Indijos religijos) – reiškia „šventa giesmė“ arba „žodžių formulė“. Tai sakralūs garsai ar frazės, kartojamos meditacijos ar maldų metu.
Zen (japonų kalba, budizmas) – reiškia „meditacija“. Tai budizmo šaka, kuri pabrėžia tiesioginį suvokimą ir sąmoningumą per meditaciją.
Bhakti (sanskrito kalba, induizmas) – reiškia „atsidavimas“. Tai dvasinė praktika, grindžiama nuoširdžiu atsidavimu dievybei.
Mudra (sanskrito kalba, Indijos religijos) – reiškia „gestas“ arba „pozicija“. Tai simboliniai rankų judesiai, naudojami ritualuose, meditacijoje ir šokiuose, siekiant sustiprinti dvasinę energiją.