Agnus Dei,
qui tollis peccata mundi,
miserere nobis. /2 k.
Agnus Dei,
qui tollis peccata mundi,
dona nobis pacem.
Dievo Avinėli, kuris naikini
pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų./2 k.
Dievo Avinėli, kuris naikini
pasaulio nuodėmes,
suteik mums ramybę.
Tai yra „Agnus Dei“ – dar viena svarbi krikščioniškos liturgijos malda, naudojama Šventųjų Mišių metu, ypač per Komuniją. Lotyniškai „Agnus Dei“ reiškia „Dievo Avinėlis“. Ši malda yra tiesioginis kreipimasis į Jėzų Kristų, kuris vadinamas Dievo Avinėliu, nes jis aukojo save už pasaulio nuodėmes.
Ši malda remiasi Jono Evangelijos 1,29, kur Jonas Krikštytojas pavadina Jėzų „Dievo Avinėliu, kuris naikina pasaulio nuodėmes“. „Agnus Dei“ yra giedamas arba sakomas šventosiose Mišiose prieš Komuniją, kai tikintieji prašo Jėzaus Kristaus atleidimo ir ramybės. Tai simbolizuoja Jėzaus auką už žmonijos išganymą ir Jo atleidimą tiems, kurie kreipiasi į Jį su tikėjimu.
Skaitykite daugiau..Agnus Dei liturginė forma išsivystė per šimtmečius, o jos muzikinė interpretacija tapo vienu iš giliausių sakralinės muzikos elementų. Viduramžiais, ypač Rytų Bažnyčiose, šis giesmės fragmentas buvo siejamas su Eucharistijos paslaptimi, pabrėžiant Avinėlio aukos realumą per konsekravimą. Įdomu tai, kad Vakarų Bažnyčioje, ypač po Tridento susirinkimo, Agnus Dei giesmės trukmė ir melodinė struktūra kito priklausomai nuo šventės svarbos. Pavyzdžiui, per Velykų oktavą ar didžiųjų švenčių Mišias, kompozitoriai linko kurti ilgesnes, sudėtingesnes ir didingesnes Agnus Dei dalis, naudodami polifoniją, kuri pabrėžė išganymo triumfą, o ne vien tik atleidimo prašymą. Kai kurios ankstyvosios giesmės versijos, ypač Bizantijos tradicijoje, turėjo papildomą eilutę, kreipiantis į Avinėlį, kuris sėdi Dievo Tėvo dešinėje, pabrėžiant Kristaus dangiškąją šlovę kartu su Jo aukos atminimu. Ši giesmė yra ne tik atleidimo šauksmas, bet ir eschatologinis lūkesys – viltis pamatyti tą patį Avinėlį, kuris aprašytas Apreiškimo Jonui knygoje, sėdintį soste.