Žmonijos gelbėtojau, sveikas,
Garbingai mirtį nugalėjęs!
Giedok, krikščioni, džiaugsmo giesmę,
Nes kėlės Kristus Atpirkėjas!
Aleliuja, aleliuja,
Atvertoj meilės Širdyje,
Aleliuja, aleliuja,
Atgims suvargus žmonija.
Jis stovi visas spinduliuotas,
Jo akys šviečia kaip žaibai.
Nustebo žemė, virpa grotos,
Pabėgo drebantys sargai.
Aleliuja, aleliuja,
Jį lydi skaistūs angelai,
Aleliuja, aleliuja,
Savuosius glaudžia Jis meiliai.
Pasauli, tu, kuris raudojai,
Ant kryžiaus Viešpatį pažinęs,
Kančia Jis tau kaltes nuplovė, –
Giedok Jo kojas apkabinęs.
Aleliuja, aleliuja,
Jau kėlės Kristus iš mirties.
Aleliuja, aleliuja,
Jam amžiais himnai teskambės.
Giesmėje „Žmonijos gelbėtojau, sveikas“ švenčiama Jėzaus prisikėlimas, kaip didžiausias pergalės ir atpirkimo simbolis. Džiaugsmas ir šlovė išreiškiami kvietimu krikščionims giedoti džiaugsmo giesmę, nes Kristus, Atpirkėjas, nugalėjo mirtį. „Aleliuja“ skambėjimas pabrėžia meilės ir vilties gylį, o pažadas, kad žmonija atgims, teikia stiprų dvasinį įkvėpimą. Giesmėje aprašoma Jėzaus spinduliuojanti šviesa ir stebuklingi įvykiai, kai žemė virpa ir sargai drebėdami pabėga, simbolizuoja Jo didybę ir dieviškumą. Angelų palydėjimas ir meilingas Jėzaus požiūris į savo sekėjus kuria intymų ryšį su Dievu, kviečiant šlovinti ir garbinti Jį už kančios nuplovimą ir nuodėmių atleidimą. Tai skatina tikinčiuosius su džiaugsmu giedoti himnus amžinai, išreiškiant dėkingumą už išgelbėjimą ir amžiną gyvenimą, kurį Jis dovanoja.