Vieną Dievą aš tikiu, pasaulio Sutvėrėją

Į vieną Dievą aš tikiu,
pasaulio Sutvėrėją.
Galingas Tėvas Jis visų
ir mylimas Globėjas.
Taigi, vaikai,
pasitikėkit Juo tvirtai.

Į Kristų aš tikiu tvirtai,
mieliausio Dievo Sūnų,
iš Dvasios prasidėjo Jis,
žmogaus priėmęs kūną,
pagimdė Jį
žmonių Mergelė skaisčioji.

Jis mirtį kantriai iškentė,
po to, kapan įdėtas,
į pragarą Jis nužengė.
Jo Žodis ištesėtas:
trečia diena
prisikėlimo Jo yra.

Įžengęs Dangun, sėdosi
Jis dešinėje Tėvo,
kai vėl ateis, tai mes visi
teisme stovėsim Dievo.
Jis teis visus –
ir gyvus, ir numirusius.

Tikiu į Dvasią Šventąją,
kuri prilygsta Jiedviem,
trejybę šventą – Ji yra
gailestingasis Dievas,
krikščionišką
bendrystę, vieną Bažnyčią.

Ir atleidimą nuodėmių,
prisikėlimą kūno,
į amžinąjį aš tikiu
gyvenimą per Sūnų,
todėl visi
„Amen“ giedokime linksmi!

Ši giesmė išreiškia krikščioniško tikėjimo pagrindus ir bendruomenės susivienijimą šventame tikėjime. Pirmoje strofoje akcentuojamas tikėjimas vienu Dievu, pasaulio Sutvėrėju ir visų globėju. Antroje strofoje kalbama apie tikėjimą Kristumi, Dievo Sūnumi, kuris tapo žmogumi ir buvo gimęs iš Mergelės. Trečioje strofoje pabrėžiamas Kristaus kančios ir prisikėlimo svarbumas, o ketvirtoje – Jo sugrįžimas teisme ir teisingumo vykdymas. Penktoje strofoje kalbama apie Šventąją Dvasią, trejybę ir krikščionišką bendrystę. Giesmė baigiasi džiaugsmingu „Amen“, išreiškiančiu tikėjimo ir vilties stiprumą. Giedama ši giesmė dažnai yra naudojama liturgijoje, ypač paminint pagrindinius krikščioniškus tikėjimo principus ir didelius bažnyčios šventimus.